Geležis
Geležis – tai organizmui būtinas mineralas, svarbus hemoglobino gamybai ir deguonies pernešimui į audinius. Ji taip pat prisideda prie normalios energijos apykaitos, imuninės sistemos veiklos bei mažina nuovargį, silpnumą.
Kuo naudinga geležis?
-
Prisideda prie normalios hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybos
-
Padeda užtikrinti tinkamą deguonies pernešimą organizme
-
Prisideda prie energijos apykaitos
-
Palaiko normalią imuninės sistemos veiklą
-
Padeda mažinti nuovargį ir silpnumą
Galimi geležies trūkumo simptomai
-
Nuovargis ir silpnumas
-
Sumažėjusi koncentracija ir dėmesingumas
-
Dusulys ar padažnėjęs širdies plakimas fizinio krūvio metu
-
Galvos svaigimas ar galvos skausmai
-
Išblyškusi oda
-
Šąlančios rankos ir kojos
-
Plaukų slinkimas, trapūs nagai, skilinėjančios lūpos
Natūralūs geležies šaltiniai
Natūraliai geležies yra mėsoje, ypač kepenyse ir raudonoje mėsoje, taip pat žuvyje, kiaušiniuose, ankštiniuose augaluose, riešutuose, sėklose ir žaliose lapinėse daržovėse. Maisto papilduose ji naudojama įvairių junginių formomis, pavyzdžiui, geležies bisglicinato, fumarato ar sulfato, o papildai gali būti kapsulių, tablečių, miltelių ar skystų preparatų forma.
Rekomenduojama geležies norma
Geležies paros poreikis suaugusiesiems priklauso nuo lyties ir fiziologinės būklės: vyrams jos reikia apie 11 mg, o vaisingo amžiaus moterims apie 16 mg per dieną. Bendras geležies kiekis iki 40 mg per parą suaugusiesiems laikomas saugiu. Tiksli papildomai vartojamos geležies dozė turėtų būti parenkama individualiai, atsižvelgiant į organizmo poreikius.
Galimas geležies šalutinis poveikis ir sąveika su vaistais
Geležies papildai dažniausiai toleruojami gerai, tačiau didesnės dozės gali sukelti pykinimą, vidurių užkietėjimą, pilvo skausmą ar kitus virškinimo sutrikimus. Geležis gali mažinti kai kurių vaistų, pavyzdžiui, tam tikrų antibiotikų ir skydliaukės hormonų, pasisavinimą, todėl tarp jų vartojimo gali reikėti daryti kelių valandų pertrauką. Geležies papildų suderinamumą su geriamais vaistais rekomenduojama aptarti su gydytoju arba vaistininku.
