Vitaminai ir maisto papildai nervų sistemai

Ar kada nors susimąstėte, kodėl palietę karštą daiktą iš karto atitraukiate ranką? Arba kodėl užuodus mėgstamo maisto kvapą, burnoje ima kauptis seilės, o išgirdus mėgstamą muziką, užplūsta laimės jausmas? Žmogaus organizmas reaguoja į įvairius dirgiklius ir dėl to atsakinga nervų sistema. Be jos mes negalėtume priimti, reaguoti bei suprasti jokios išorinės informacijos. Nervų sistema reguliuoja ne tik mūsų elgesį, bet ir mąstymą, kalbą, atmintį ir net emocijas. Tuo pačiu ji koordinuoja raumenų ir vidaus organų veiklą, todėl žmonės reaguoja į aplinką ir prie jos prisitaiko. 

Kas yra žmogaus nervų sistema ir kaip ji veikia? 

Nervų sistema – tai organų sistema, priimanti informaciją iš dirgiklių, perduodanti signalus  smegenims ir taip reguliuojanti organizmo reakciją į jas. Žmogaus nervų sistemą skirstoma į centrinę ir periferinę. Centrinė nervų sistema – svarbiausia nervų sistemos dalis, kurią sudaro kaukolėje esančios galvos smegenys ir stubure esančios nugaros smegenys. Jos reguliuoja visas organizmo funkcijas. Periferinė nervų sistema sudaryta iš nervų. Jie jungia centrinę nervų sistemą su žmogaus organizmo organais bei audiniais. Signalai keliauja iš smegenų ir į smegenis būtent per periferinę nervų sistemą. 

Kaip bebūtų gaila, tačiau kartais gali atsirasti įvairių nervų sistemos veiklos sutrikimų. Tai gali nutikti bet kuriame amžiuje – nuo pat gimimo iki gilios senatvės. Ankstyvas simptomų atpažinimas labai svarbus diagnozei ir gydymui. Atsiradus problemoms, būtina gydytis ir skirti daug dėmesio savo nervų sistemai, kuriai svarbu tinkami vaistai, sveikas gyvenimo būdas ir, kai reikia, specialūs vitaminai nervų sistemai.

Kokie pagrindiniai nervų sistemos veiklos sutrikimų simptomai?

Nervų sistemos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais ir sutrikdyti judėjimo, jutimo ar pažintines funkcijas. Pagrindiniai nervų sistemos sutrikimų simptomai:

• Judesio: silpnumas, drebėjimas, nevalingi judesiai, raumenų sustingimas, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimai, paralyžius (pavyzdžiui, insultas ar išsėtinė sklerozė). 

• Jutimo: tirpimas, dilgčiojimas, deginimo pojūtis, jutimo praradimas (pavyzdžiui, sergant diabetine neuropatija ar atsiradus nugaros smegenų traumoms), lėtinis arba neuropatinis skausmas.

• Pažintiniai, elgesio: atminties praradimas, sumišimas (pavyzdžiui, Alzheimerio liga, demencija), sunkumai susikaupti ir apdoroti informaciją, asmenybės pokyčiai, nuotaikų kaita, psichiatriniai simptomai (pavyzdžiui, sergant demencija ar turint smegenų navikų).

• Priepuoliai ir sąmonės netekimas: epilepsija, apalpimas, trumpalaikis sąmonės praradimas.

• Autonominės nervų sistemos sutrikimai: galvos svaigimas atsistojus, nenormalus prakaitavimas, kūno temperatūros reguliacijos problemos, šlapimo pūslės ar žarnyno funkcijų sutrikimai.

• Kalbos ir regos sutrikimai: nerišli kalba, kalbėjimo ir kalbos suvokimo sunkumai (afazija), dvejinimasis akyse, akių judesių sutrikimai ar regos praradimas.

Kada ir kodėl gali atsirasti nervų sistemos sutrikimų?

Kaip jau buvo minėta prieš tai, nervų sistemos sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje, o jų priežastys paprastai priklauso nuo gyvenimo laikotarpio. Kūdikystėje ir vaikystėje gali būti įgimti arba genetiniai metaboliniai sutrikimai. Taip pat gali pasireikšti epilepsija ar raidos sulėtėjimas. Paauglystėje ir jaunystėje gali pasireikšti išsėtinė sklerozė, psichiatrinio pobūdžio neurologiniai sutrikimai, įvykti galvos ir nugaros smegenų traumos. Suaugę asmenys nėra apsaugoti nuo autoimuninių sutrikimų, insulto, smegenų navikų ar nervų-raumenų ligos. Na, o senatvėje kai kuriems žmonėms dėl amžiaus susilpnėja pažintinės funkcijos, atsiranda kraujagyslių sutrikimai ar susergama tokiomis neurodegeneracinėmis ligomis, kaip Alzheimerio, Parkinsono ar demencija. 

Kiekvieną dieną atliekama daugybė tyrimų ir klinikinių studijų, siekiant ištirti šių simptomų priežastis ir eigą. Žmonės turėtų dirbti išvien su mokslininkais ir domėtis, kaip galima išvengti įvairių nervų sistemos sutrikimų ir kuo ilgiau nugyventi kokybišką bei pilnavertį gyvenimą. Ir čia vien tik papildai nervų sistemai stebuklo neatliks – būtinas visas sveiko gyvenimo būdo kompleksas. 

Kaip  palaikyti ir stiprinti sveiką nervų sistemą?

Tinkamai funkcionuojanti nervų sistema padeda išsaugoti kognityvines funkcijas, koordinaciją, emocinį stabilumą ir atsparumą stresui. Nervų sistemos sveikata priklauso nuo įvairių veiksnių: gyvenimo būdo, mitybos, genetikos ir aplinkos poveikio. Tam, kad nervinė sistema veiktų tinkamai (kai tai ne įgimti sutrikimai, kuriems reikia specialaus gydymo), labai svarbu daugiau judėti, pakankamai išsimiegoti, riboti alkoholį, vengti rūkymo, saugoti galvą nuo traumų, vengti streso, palaikyti teigiamą emocinį foną ir, žinoma, nepamiršti, jog kai kurie maisto papildai nervų sistemai gali prisidėti prie visų šių veiksnių kompleksiškai. Žinoma, didelį dėmesį reikėtų skirti ir savo mitybai, jeigu iki šiol dar to nepadarėte. Rekomenduojami maisto produktai sveikai nervų sistemai:

• Pilno grūdo produktai. Turi B grupės vitaminų.

• Žaliosios daržovės. Turtingi folio rūgštimi ir magniu.

• Riebi žuvis. Puikus omega-3 šaltinis.

• Kiaušiniai. Turi cholino ir B12 vitamino.

• Avokadai. Sveikųjų riebalų šaltinis, turi kalio.

• Riešutai ir sėklos. Turtingi magniu bei antioksidantais.

• Uogos. Turi polifenolių ir gerina smegenų funkciją.

Kokie vitaminai ir mineralai stiprina nervų sistemą? 

Moksliškai įrodyta, jog B grupės vitaminai – patys svarbiausi mūsų nervų sistemai. Šių vitaminų trūkumas siejamas su neurodegeneracinėmis ligomis be periferinėmis neuropatijomis. Esant įtarimų, kad organizme trūksta tam tikrų vitaminų ir mineralų, rekomenduojama atlikti specialius kraujo tyrimus. B grupės vitaminai ar kiti papildai nervų sistemai neturėtų būti vartojami tiesiog profilaktiškai, nežinant tikslios savo organizmo būklės. Atlikus tyrimus galima įvertinti, ko iš tiesų trūksta. 

Svarbiausi mineralai ir vitaminai nervų sistemai:

• Vitaminas B1 (tiaminas). Prisideda prie energijos gamybos nervų ląstelėse. Esant šio vitamino trūkumui juntamas nuovargis, dirglumas, atminties sutrikimai. B1 turi pilno grūdo produktai, ankštiniai produktai ir riešutai.

• Vitaminas B6. Atsakingas už serotonino ir dopamino sintezę. Esant stipriam B6 trūkumui sutrinka koncentracija ir galima susirgti depresija. Bananai, vištiena ir bulvės turi šio vitamino.

• Vitaminas B12. Šio vitamino funkcija – nervų skaidulų mielinizacija. Sutrikus B12 kiekiui organizme gali pradėti tirpti galūnės ar atsirasti problemų su atmintimi. Mėsa, žuvis ir kiaušiniai praturtinti šiuo vitaminu.

• Folio rūgštis (B9). Atsakingas už ląstelių augimą ir „remontą“. Kai trūksta B9, gali atsirasti neurovystymosi sutrikimų, ypač nėštumo metu. Folio rūgšties gausu žaliose daržovėse, pupelėse. 

• Magnis. Jo funkcija – nervinių impulsų perdavimas. Kai trūksta magnio, atsiranda raumenų spazmai ar juntamas nerimas. Magnio gausu špinatuose, moliūgų sėklose, riešutuose. 

• Omega-3 riebalų rūgštys (DHA, EPA). Pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir yra atsakingos už smegenų struktūrą. Kai trūksta omega-3, lėtėja kognityvinės funkcijos. Šių riebalų rūgščių gausu riebioje žuvyje (skumbrėje, lašišoje). Taip pat galima vartoti ir linų sėmenis. 

• Vitaminas D. Atlieka imuninę funkciją ir suteikia neurologinę apsaugą. Esant vitamino D trūkumui pasireiškia nervingumas, nuovargis ar depresija. Vitamino D turi žuvis, kiaušiniai. Taip pat saulės spinduliai padeda organizmui gaminti šį vitaminą. 

Kokie vitaminai reikalingi moterų nervų sistemos  stiprinimui?

Tiek vyrams, tiek moterims svarbiausi vitaminai nervų sistemai yra: B grupės vitaminai, vitaminas D, omega-3 riebalų rūgštys ir magnis. Svarbu paminėti, kad moterims dažnu atveju jie reikalingi anksčiau. Tam įtakos turi hormonų svyravimai, menstruacijos, nėštumas ir menopauzė. Tiesa, vyrų ir moterų papildų poreikio skirtumai dar gali priklausyti ne vien nuo lyties, bet ir nuo asmens fiziologinių, hormoninių ypatumų bei gyvenimo būdo.

Moterims svarbiausi mineralai ir vitaminai nervų sistemai ir ne tik:

• Folio rūgštis (B9). Ypač svarbu vartoti prieš nėštumą ir pirmuosius jo mėnesius. Folio rūgštis būtina vaisiaus nervinio vamzdelio formavimuisi. B9 svarbus ne vien nėštumo metu, nes šis vitaminas veikia ir serotonino apykaitą. Tai padeda užtikrinti stabilią nuotaiką.

• Vitaminas B6. Naudinga vartoti prieš menstruacijas ir menopauzės metu. Vitaminas B6 gali padėti sumažinti PMS simptomus, dirglumą, nervingumą bei nuotaikos svyravimus. 

• Vitaminas B12. Pravartu vartoti nuo 40 metų ir vėliau. Vitamino B12 dažnai pritrūksta vegetarėms, veganėms ar turinčioms virškinimo sutrikimų.

• Magnis. Labai naudinga vartoti jaučiant stresą, PMS laikotarpiu ar prasidėjus menopauzei. Magnis gali sumažinti nerimą ir nemigą.

• Geležis. Geležies trūkumas sutrikdo smegenų aprūpinimą deguonimi ir paveikia dėmesio koncentraciją. Moterys, ypač gausiai kraujuojančios per menstruacijas, gali jausti silpnumą, nuovargį, mieguistumą. Svarbu atlikti kraujo tyrimus ir tik tada, jei reikia, papildomai vartoti geležies preparatus. 

Kokie vitaminai reikalingi vaikų nervų sistemos stiprinimui? 

Nors kai kurie nervų sistemą stiprinantys papildai bei vitaminai svarbūs visais amžiaus tarpsniais, bet kūdikiams ir mažiems vaikams juos reikia dozuoti labai atsargiai. Štai Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių vitaminas D kūdikiams būtinas, nes motinos piene jo yra per mažai. Rekomenduojama jau nuo 2-osios kūdikio gyvenimo savaitės vartoti po 400–600 TV vitamino D per dieną. Vėliau mažiesiems svarbiausia kokybiška mityba ir tik prireikus bei pasitarus su gydytoju – tikslingi maisto papildai nervų sistemai. 

Rekomendacijos tėvams:

• Pirmiausia – dėmesys mitybai. Vaikai turėtų valgyti mėsą, kiaušinius, daržoves, pilno grūdo produktus ir bent 2-3 kartus per savaitę žuvį arba vartoti žuvų taukus. Taip pat svarbu vengti perdirbto maisto, dažiklių, saldumynų. Sąmoningai stebėkite ir mokykite vaikus valgyti sveiką maistą. Perdirbtas ir gausus cukrumi bei transriebalais maistas neturi pakankamai B grupės vitaminų, Omega-3 ir mikroelementų. Tokiu būdu jis daro neigiamą įtaką vaiko nervų sistemai: gali padidėti dirglumas ir prasidėti nuotaikų svyravimai. 

• Papildai nervų sistemai ir ne tik – pagal gydytojo rekomendaciją. Vitaminas D (būtinas vaikams bent iki 10 metų), omega-3 (vaikams, kurie nevalgo žuvies), geležis (esant anemijai ar nevalgiems vaikams), multivitaminai (tik tuo atveju, jeigu vaiko mityba skurdi, vienoda ir ribota, nes perteklinis multivitaminų vartojimas gali pakenkti).

• Kai vaikas vangus, nervingas, blogai miega, jam pasireiškia atminties, dėmesio ar kalbos vystymosi sutrikimai, reikėtų atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, ar jo organizmui netrūksta svarbių vitaminų ir mineralų. 

Kaip išsirinkti geriausius maisto papildus nervų sistemos stiprinimui?

Rinkdamiesi maisto papildus nervų sistemai, kaip ir visus kitus papildus, patikrinkite, ar jie turi GMP sertifikatą ir, ar papildų žaliavos sertifikuotos Europos šalyse, kuriose vyrauja stipri kokybės reguliavimo sistema. Norėdami įsitikinti, ar pasirinkti papildai nervų sistemai veikia, stebėkite savijautą. Jei vartojant papildus jaučiamas pykinimas, galvos, skrandžio skausmas ar atsiranda alerginė reakcija, tai gali būti ženklas, kad pasirinkti nervų sistemą stiprinantys papildai netinka. 

Šiek tiek įdomių faktų:

• Žmogaus smegenyse yra apie 86–100 milijardų neuronų, o visame kūne – apie 135 milijardai. Neuronų skaičius žmogaus smegenyse kartais lyginamas su žvaigždžių skaičiumi Paukščių Tako galaktikoje, kurioje, skaičiuojama, taip pat yra bent 100 milijardų žvaigždžių. 

• Žmogaus smegenys ne tik gauna informaciją, bet ir ją interpretuoja. Senovėje žmogus turėjo greitai priimti sprendimus ir suprasti tai, ką mato. Nuo to priklausė, ar jis išgyvens: sugebės pabėgti nuo grėsmės ir susimedžioti maisto. 

• Nervų sistema bendradarbiauja su jutimo organais, tad mums, pasikliaujant savo pojūčiais, dažnai pavyksta išvengti įvairių traumų, ligų bei apsinuodijimų.