Gerosios bakterijos: kas tai yra ir kodėl jos svarbios organizmui?

Virškinimas ne visada vyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Pilvo pūtimas, pakitęs tuštinimasis ar kiti nemalonūs pojūčiai gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Mūsų žarnyno viduje gyvena didžiulė mikroorganizmų bendruomenė, vadinama žarnyno mikrobiota, o svarbią jos dalį sudaro gerosios bakterijos, atliekančios įvairias organizmui naudingas funkcijas.

Nors apie žarnyno mikrobiotą šiandien kalbama daug, ne visada aišku, kokį vaidmenį gerosios bakterijos iš tiesų atlieka, ar jų galima gauti su maistu ir kada gali būti naudingi probiotikai? Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra gerosios bakterijos, kokias funkcijas jos atlieka organizme, kokiuose maisto produktuose jų galima rasti ir ką apie probiotikų naudą esant pilvo pūtimui, vidurių užkietėjimui ar viduriavimui rodo moksliniai tyrimai.

Žmogaus žarnyne gyvena ne tik bakterijos, bet ir daugybė kitų mikroorganizmų – grybelių, virusų bei kitų mikroskopinių organizmų. Visa ši „bendruomenė“ vadinama žarnyno mikrobiota. Kiekvieno žmogaus mikrobiota yra savita ir ją gali veikti mityba, amžius, gyvenimo būdas, vartojami vaistai bei aplinkos ir kiti individualūs veiksniai. 

Gerosios bakterijos – tai paprastas, kasdienėje kalboje vartojamas pavadinimas bakterijoms, kurios gyvendamos žarnyne atlieka organizmui naudingas funkcijas. Jos padeda skaidyti dalį su maistu gaunamų medžiagų, gamina įvairius metabolitus, sąveikauja su žarnyno gleivine bei kitais mikroorganizmais, todėl bakterijų nereikėtų automatiškai sieti su ligomis. Žarnyne kartu egzistuoja daugybė skirtingų mikroorganizmų, o sveikai mikrobiotai svarbi ne viena „gera“ bakterija, bet visos mikroorganizmų bendruomenės pusiausvyra bei jos atliekamos funkcijos.

Kasdienėje kalboje gerosios bakterijos ir probiotikai dažnai vartojami kaip sinonimai. Ir tai suprantama, nes daugelio probiotikų sudėtyje iš tiesų yra naudingų bakterijų. Vis dėlto moksliniu požiūriu tarp šių sąvokų yra nedidelis, bet svarbus skirtumas.

Probiotikų sąvoka konkretesnė: tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamu kiekiu, suteikia naudą sveikatai. Be to, probiotikai nebūtinai yra bakterijos – jais gali būti ir tam tikros mielės. Taigi kasdienėje kalboje probiotikus vadinti gerosiomis bakterijomis nėra neįprasta, tačiau kalbant tiksliai šios sąvokos nėra visiškai tos pačios.

Paprastas palyginimas:

Gerosios bakterijos nėra tik pasyvūs žarnyno „gyventojai“ – jos nuolat sąveikauja su mūsų organizmu. Viena svarbi jų funkcija susijusi su žarnyno barjeru, kuris padeda atskirti žarnyno turinį nuo vidinės organizmo aplinkos. Žarnyno mikrobiota ir jos gaminamos medžiagos dalyvauja palaikant šio barjero vientisumą bei apsaugines funkcijas. 

Ne mažiau svarbus ir ryšys su imunine sistema. Tyrimai rodo, jog žarnyno mikrobiota sąveikauja su imuninėmis ląstelėmis ir prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos. Kitaip tariant, tarp mūsų mikroorganizmų ir imuniteto nuolat vyksta abipusis „dialogas“. 

Kai kurios žarnyno bakterijos taip pat geba sintetinti B grupės vitaminus ir vitaminą K. Vis dėlto šios funkcijos nereikėtų suprasti taip, kad žarnyno bakterijos gali pakeisti su maistu gaunamus vitaminus – kiek mikrobiotos pagamintų vitaminų realiai tampa prieinama žmogaus organizmui, priklauso nuo konkretaus vitamino ir kitų veiksnių. O viena svarbiausių gerųjų bakterijų funkcijų žarnynui susijusi su tuo, ką jos daro su mūsų suvalgytu maistu. Apie tai – kitame skyriuje.

Žmogaus virškinimo fermentai negali suskaidyti visų su maistu gaunamų medžiagų. Dalis skaidulų nepakitusios arba tik iš dalies suvirškintos pasiekia storąją žarną, kur tampa maisto šaltiniu žarnyno mikroorganizmams. Čia prasideda fermentacija – procesas, kurio metu žarnyno bakterijos skaido skaidulas bei gamina įvairias medžiagas, tarp jų – trumpųjų grandinių riebalų rūgštis (SCFA).

Pagrindinės SCFA yra acetatas, propionatas ir butiratas. Jos nėra tik šalutiniai bakterijų veiklos produktai. Mokslinės apžvalgos rodo, kad SCFA dalyvauja palaikant žarnyno gleivinės ir barjero funkcijas, o butiratas yra svarbus energijos šaltinis storosios žarnos epitelio ląstelėms.

Tai vienas iš pavyzdžių, parodančių, kodėl gerosios bakterijos svarbios žarnynui ne vien dėl pačių mikroorganizmų buvimo. Reikšmingos ir jų atliekamos funkcijos bei medžiagos, kurias jos pagamina sąveikaudamos su mūsų mityba.

Ryšį galima įsivaizduoti kaip paprastą grandinę:

Maistas → skaidulos → žarnyno bakterijų fermentacija → SCFA → žarnyno ląstelės ir barjeras

Bakterijų vaidmuo tuo nesibaigia. Žarnyno mikrobiota taip pat dalyvauja maistinių medžiagų apykaitoje, o SCFA gali būti susijusios su žarnyno motorikos reguliavimu. Visa tai parodo, kad normali virškinimo sistemos veikla priklauso nuo sudėtingos mikroorganizmų bendruomenės, jos atliekamų funkcijų bei sąveikos su mūsų mityba.

Gerųjų bakterijų pusiausvyrai svarbus ne vienas konkretus įprotis, o daugelio mitybos, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių visuma. Su žarnyno mikrobiotos pokyčiais dažniausiai siejami: 

• Mažai skaidulų turinti mityba. Skaidulos yra svarbus substratas žarnyno bakterijoms, kurios jas fermentuodamos gamina trumpųjų grandinių riebalų rūgštis.

• Didelis itin perdirbto maisto kiekis. Tyrimuose toks mitybos modelis siejamas su žarnyno mikrobiotos sudėties ir įvairovės pokyčiais, nors priežastiniai ryšiai dar nėra iki galo išaiškinti. 

• Miego trūkumas ir ilgalaikis stresas. Žarnynas ir smegenys komunikuoja abiem kryptimis, todėl miego bei streso pokyčiai gali būti susiję ir su mikrobiotos pokyčiais. Šios sąsajos vis dar aktyviai tiriamos. 

• Mažas fizinis aktyvumas. Sisteminės apžvalgos ir meta-analizės duomenys rodo, kad fizinis aktyvumas gali būti susijęs su žarnyno mikrobiotos sudėties bei įvairovės pokyčiais. 

• Kai kurie vaistai. Žarnyno mikrobiotą gali paveikti įvairūs vaistai, o vienas ryškiausių pavyzdžių – antibiotikai.

Plačiau apie gerųjų bakterijų vartojimą po antibiotikų skaitykite mūsų išsamiame straipsnyje.

Gyvų mikroorganizmų galima gauti su maistu. Vieni žinomiausių jų šaltinių yra fermentuoti produktai: natūralus jogurtas su gyvosiomis kultūromis, kefyras, raugintos daržovės, kimči ar miso. Tik svarbu žinoti, kad ne kiekvienas fermentuotas produktas galutiniame variante vis dar turi gyvų bakterijų.

Fermentacijos metu maiste veikia mikroorganizmai, tačiau vėlesnis kaitinimas ar pasterizavimas gali juos sunaikinti. Pavyzdžiui, rauginti kopūstai ar kimči gali turėti gyvų mikroorganizmų, jei po fermentacijos nėra pasterizuojami, todėl renkantis produktą verta patikrinti jo etiketę ir ieškoti informacijos apie gyvas arba aktyvias bakterijų kultūras. 

Svarbūs ir prebiotikai – maisto komponentai, kuriuos panaudoja žarnyno mikroorganizmai ir kurie gali skatinti sveikatai palankių mikroorganizmų veiklą. Jų natūraliai yra, pavyzdžiui, svogūnuose, česnakuose, poruose, ankštiniuose, viso grūdo produktuose ir kai kuriuose vaisiuose.

Probiotikų nauda nėra vienoda visais atvejais. Tam tikri probiotikai gali būti naudingi esant konkretiems virškinimo sutrikimams, tačiau jų poveikis priklauso nuo situacijos ir nėra universalus. 

Pilvo pūtimas – vienas dažnų dirgliosios žarnos sindromo (DŽS, angl. IBS) simptomų, todėl probiotikų poveikis šiai būklei nemažai tyrinėtas. Sisteminės apžvalgos ir meta-analizės duomenimis, probiotikų vartojimas buvo susijęs su nedideliu pilvo pūtimo sumažėjimu, tačiau rezultatus reikia vertinti atsargiai dėl skirtingų probiotikų padermių ir kitų tyrimų skirtumų. Tai reiškia, kad probiotikai nuo pilvo pūtimo daliai žmonių gali būti naudingi, tačiau vienodo poveikio iš visų probiotikų tikėtis nereikėtų.

Probiotikai nuo viduriavimo gali būti naudingi tam tikrais atvejais, tačiau jų poveikis priklauso nuo viduriavimo priežasties ir pasirinkto probiotiko. Jų nauda tirta esant ūmiam infekciniam viduriavimui, taip pat keliautojų viduriavimo prevencijai.

Pavyzdžiui, 17 RCT apėmusi sisteminė apžvalga ir tinklinė meta-analizė parodė, kad probiotikų vartojimas buvo susijęs su maždaug 15 % mažesne keliautojų viduriavimo rizika, palyginti su placebu. Skirtingų probiotikų rezultatai nevienodi, todėl šio poveikio negalima priskirti visiems produktams. 

Svarbu: Jei viduriavimas stiprus ar užsitęsia, išmatose atsiranda kraujo, pakyla aukšta temperatūra ar pasireiškia dehidratacijos požymių, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Probiotikų poveikis tirtas ir esant funkciniam vidurių užkietėjimui. Sisteminės apžvalgos ir meta-analizės duomenimis, probiotikų vartojimas buvo siejamas su dažnesniu tuštinimusi, geresne išmatų konsistencija ir mažesniais vidurių užkietėjimo simptomais. Vis dėlto skirtinguose tyrimuose buvo naudojami skirtingi probiotikai, todėl negalima tikėtis vienodo poveikio iš visų jų.

Vidurių užkietėjimo priežasčių gali būti daug, todėl svarbios ne tik gerosios bakterijos, bet ir mityba, skaidulų bei skysčių kiekis, fizinis aktyvumas ir kiti veiksniai. Plačiau apie užkietėjusių vidurių priežastis ir ką daryti skaitykite mūsų išsamiame straipsnyje.

Trumpas atsakymas – ne. Daugeliui sveikų žmonių žarnyno mikrobiotos palaikymo pagrindas yra įvairi, skaidulomis turtinga mityba ir sveikos gyvensenos įpročiai. Papildomai vartojami papildai su probiotikais gali būti naudingi tam tikrose situacijose, tačiau jie nepakeičia visavertės mitybos.

Norint pasirūpinti žarnyno mikrobiota, nereikia ieškoti vieno ypatingo produkto ar papildo. Daug svarbiau kasdienėje mityboje sudaryti tinkamas sąlygas įvairioms žarnyno bakterijoms gauti joms reikalingų maistinių medžiagų. 

Trumpa atmintinė

Gerosios bakterijos – natūrali žarnyno mikrobiotos dalis, svarbi ne tik virškinimui, bet ir kitoms organizmo funkcijoms. Probiotikai tam tikrais atvejais gali padėti sprendžiant konkrečias virškinimo problemas, tačiau jų poveikis nėra vienodas ir papildai nėra būtini kiekvienam. Žarnyno mikrobiotos palaikymo pagrindas – įvairi, skaidulomis turtinga mityba bei ilgalaikiai sveikos gyvensenos įpročiai.