Vitaminai ir maisto papildai imuniteto stiprinimui

Imuninė sistema yra nepaprastai svarbi, nes ji veikia kaip organizmo gynybos mechanizmas, saugantis nuo infekcijų, ligų bei kenksmingų medžiagų. Imuninė sistema atpažįsta patogenus (bakterijas, virusus, grybus, parazitus) ir kovoja su jais. Be imuniteto net paprastas peršalimas ar nedidelė žaizda taptų pavojinga gyvybei. Imuninė sistema taip pat sugeba atskirti savo organizmo ląsteles nuo svetimų medžiagų ir mikroorganizmų. Ši savybė padeda išvengti autoimuninių ligų, kurių metu organizmas klaidingai puola pats save. Taip pat svarbu žinoti, jog po kovos su infekcija imuninė sistema „prisimena“ patogeną ir ši atmintis veikia panašiu principu kaip ir skiepai. 

Imuninė sistema gali atpažinti ir sunaikinti pakitusias ląsteles, reguliuoti uždegiminius procesus ir išlaikyti žmogaus organizme tik sveikus audinius. Problemos kyla tada, kai ji sutrinka – atsiranda įvairios ligos, alergijos, prasideda lėtiniai uždegimai ar autoimuniniai sutrikimai. Be sveiko imuniteto organizmas bejėgis pats kovoti su visais patogenais. Geras imuninė sveikata būtina gijimui, sveikatai ir tiesiog išgyvenimui. 

Jaučiant imuniteto susilpnėjimą, visada naudinga atsigręžti į sveikos gyvensenos principus. Taip pat šiam tikslui gali pagelbėti ir aukščiausios kokybėspapildai imuniteto stiprinimui. Svarbiausia atlikti būtinus tyrimus ir išsiaiškinti, ar tikrai trūksta tam tikrų medžiagų, nes paprastai sveikas organizmas ir taip turi efektyviai veikiantį imunitetą. Svarbiausia, kad imuninė sistema būtų ne stipri, o tinkamai reguliuojama, kadangi pasitaiko situacijų, kada jis tampa per daug aktyvi ir gali pridaryti žalos. Ne visada būtina dirbtinai stiprinti imunitetą, kur kas svarbiau palaikyti ir reguliuoti, o ne per daug stimuliuoti. Prasta mityba, lėtinis stresas, miego trūkumas, tam tikros ligos (pavyzdžiui, ŽIV, vėžys), senėjimas yra tos indikacijos, kada imuninę sistemą būtų protinga stiprinti. Visais kitais atvejais naudingiau konsultuotis su gydytoju.

Labai dažnai imuniteto stiprinimu susirūpinama pajutus pirmuosius ligos simptomus ar prasidėjus peršalimo ligų bei gripo sezonams. Tiesa ta, kad norint gerai jaustis ištisus metus, imunitetą stiprinti taip pat reikėtų nuolat. Tai turi tapti kasdienės rutinos dalimi, nes organizmo atsparumas virusams ir mikrobams stiprėja pamažu. 

Imunitetą puikiai stiprina subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimo, grūdinimasis, blogų įpročių atsisakymas, geri higienos įpročiai bei kokybiški vitaminai imuniteto stiprinimui. Jei nepavyksta visko suderinti iš karto, pradėkite bent nuo vieno ar dviejų faktorių: 

• Subalansuota mityba. Vienas svarbiausių veiksnių, padedančių stiprinti imunitetą. Su maistu organizmas gauna didžiąją natūralių vitaminų ir mineralų. Tik verta pabrėžti, jog iš maisto nepavyks gauti visų vitaminų dienos normos, pavyzdžiui, kad ir kiek valgytumėte riebios jūrinės žuvies, riešutų, chia ar linų sėmenų, vis tiek nesurinksite reikiamo Omega-3 kiekio.
• Fizinis aktyvumas. Moksliškai įrodyta, kad reguliari fizinė veikla suaktyvina imuninės sistemos ląsteles, todėl sumažėja rizika susirgti įvairiomis ligomis. Jei sportuojate vieni, be trenerio, svarbiausia stebėti savo kūną, o pratimus atlikti techniškai teisingai ir neskubant. Kitu atveju sportas gali pakenkti, o ne padėti.
• Darbo ir poilsio režimas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad miego trūkumas silpnina imunitetą. Skirdami pakankamai laiko poilsiui, ne tik jausitės geriau, bet ir padėsite išsaugoti imuninės sistemos ląsteles – prisidėsite prie imuniteto stiprinimo.
• Grūdinimasis. Sveikuolių pamėgta veikla, į kurią daugelis žmonių žiūri baimės pilnomis akimis. Kontrastinis dušas, pirtis ir šalto vandens vonios padeda organizmui patirti sveiką stresą, suteikia energijos, gerina miego kokybę, aktyvina kraujotaką, o svarbiausia – tai puiki ligų prevencija. 
• Rūkymo ir perteklinio alkoholio vengimas. Šie įpročiai tiesiogiai silpnina imuninę sistemą. Nikotinas, dervos ir kiti toksinai trikdo kvėpavimo takų apsaugą, todėl organizmas tampa atviresnis infekcijoms. Alkoholio perteklius slopina imuninį atsaką, trikdo miegą, kenkia kepenų veiklai bei didina uždegimų riziką. Norint stiprinti imunitetą, būtina atsisakyti žalingų įpročių arba bent jau maksimaliai juos sumažinti.
• Geri higienos įpročiai. Paprastas, bet labai veiksmingas būdas, padedantis apsisaugoti  nuo virusų, bakterijų ir kitų ligų sukėlėjų. Reguliarus rankų plovimas, ypač grįžus iš viešų vietų ar prieš valgį, gali gerokai sumažinti infekcijų riziką. Taip pat svarbu laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai vėdinti patalpas ir rūpintis asmeninių daiktų švara. Geros higienos įpročiai ypač svarbūs virusinių ligų sezonais ar pandemijų metu.
• Vitaminai imunitetui. Visus svarbius vitaminus gauti tik iš maisto, ypač šaltuoju sezonu, sudėtinga. Šiam tikslui labai naudingi imunitetui stiprinti papildai. Tai vienas paprasčiausių ir greičiausių būdų, padedančių aprūpinti organizmą reikiamais vitaminais bei mineralais. Tinkamiausi papildai imunitetui stiprinti turėtų būti pasirenkami po atliktų kraujo tyrimų.

Šalia subalansuotos mitybos, reguliaraus fizinio aktyvumo ir kitų sveikos gyvensenos veiksnių vartojami tinkamai pasirinkti papildai imuniteto stiprinimui padeda efektyviai sustiprinti imunitetą. 

Būtini vitaminai imunitetui:

• Vitaminas C. Vandenyje tirpstantis antioksidantas, padedantis kovoti su stresu, stiprinantis imunitetą, naikinantis mikrobus ir gaminantis imuninės sistemos T ir B ląsteles. Taip pat šis vitaminas stimuliuoja medžiagų apykaitą, padeda organizmui pasisavinti geležį, palaikyti normalią nervų sistemos veiklą bei mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis. Vitamino C trūkumą išduoda nuovargis, depresija, ant odos atsirandančios mėlynės, lėtai gyjančios žaizdelės, išsausėję, lūžinėjantys nagai ir plaukai, išryškėjusios raukšlės, paraudusi ir sausa oda, kraujuojančios ir ištinusios dantenos bei sąnarių skausmai. Vitamino C galima gauti valgant vaisius, uogas, daržoves arba vartojant papildus. Naujausios technologijos padėjo sukurti naujos kartos liposominį vitaminą C, kuris 3–6 kartus geriau pasisavinamas nei įprastas vitaminas C.
• Vitaminas D. Kitaip dar vadinamas saulės vitaminu. Net 90 % jo gaunama per odą saulėtomis dienomis ir tik 10 % pasisavinama iš maisto produktų. Vitaminas D gerina  kaulų, dantų ir raumenų būklę, stiprina imuninę sistemą, todėl didėja atsparumas tokioms ligoms kaip depresija, diabetas, vėžys bei įvairios infekcijos. Lietuvoje saulėtų dienų mažai, todėl vitamino D trūksta beveik kiekvienam čia gyvenančiam. Esant trūkumui, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ar kaulų ligomis. Požymiai: depresija, aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs nuovargis, mieguistumas, jautrumas skausmui, irzlumas, raumenų silpnumas bei sumažėjusi ištvermė. Vitamino D galima gauti valgant ankštines daržoves, raugintus kopūstus, linų sėmenis, medų, obuolius, riešutus, žuvį, tačiau geriausias būdas palaikyti pakankamą saulės vitamino kiekį organizme – vartoti papildus imunitetui stiprinti.
• Omega-3. Tai polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių žmogaus kūnas negali pats pasigaminti, todėl jas svarbu gauti su maistu ar maisto papildais. Omega-3 organizmas pasisavina valgant lašišą, skumbrę, tuną, Atlanto silkę ar upėtakį. Kadangi maistas neužtikrina šių riebalų rūgščių dienos normos, reikėtų vartoti ir maisto papildus. Omega-3 mažina uždegimą, taip imuninė sistema gali kovoti su virusais ir bakterijomis, kurios patenka į organizmą.  Taip pat šių riebalų rūgščių sudėtyje natūraliai yra vitaminų A ir D, kurie padeda palaikyti gerą imuninės sistemos veiklą. 
• Probiotikai. Probiotikais vadinamos gerosios bakterijos, kurios padeda palaikyti tinkamą žarnyno mikroflorą. Gerosios bakterijos – tarsi prevencija, kuri gerina organizmo imunines funkcijas. Vartojant probiotikus stiprinamas natūralus imuninės sistemos atsparumas ir gebėjimas kovoti su virusais bei bakterijomis.

Imunitetui taip pat labai svarbūs ir cinkas (ląstelių augimui ir gijimui), vitaminas A (gleivinės barjero apsaugai), vitaminas E, kofermentas Q10, astaksantinas (antioksidacinei apsaugai), geležis (imuninių ląstelių funkcijai), selenas (uždegimo mažinimui), varis (imuninių ląstelių veiklos palaikymui) ir B grupės vitaminai (ląstelių gamybai ir energijai).

Daugelis augalų ekstraktų ir žolelių papildų taip pat gali padėti natūraliai palaikyti, reguliuoti ar stimuliuoti imuninės sistemos veiklą. Dažniausiai rekomenduojami augalai ar jų papildai imunitetui: ežiuolė, šeivamedžio uogos, kulkšnė, ciberžolė, česnakas, imbieras, andrografis, žaliosios arbatos ekstraktas, alyvmedžio lapų ekstraktas, saldymedžio šaknis. 

Visada pasitarkite su gydytoju dėl galimų žolelių sąveikų su vaistais, ypač, jeigu vartojate imuninę sistemą slopinančius ar kraują skystinančius preparatus. Žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis, reikėtų atsargiai naudoti imunitetą stimuliuojančias žoleles. Taip pat kai kurios jų netinkamos vartoti nėštumo ar žindymo metu. 

Rinkdamiesi maisto papildus imuniteto stiprinimui, kaip ir visus kitus papildus, patikrinkite, ar jie turi GMP (Gerosios gamybos praktikos) sertifikatą ir, ar papildų žaliavos sertifikuotos Europos šalyse, kuriose vyrauja griežta kokybės reguliavimo sistema. Pasidomėkite plačiau apie dominantį maisto papildų gamintoją ir rinkitės tik tuos produktus, kurių gamyba reguliuojama ir atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus, remiantis GMP. Atidžiai perskaitykite maisto papildų informaciją ant pakuotės ir išsiaiškinkite, kaip tinkamai juos laikyti, kad jie neprarastų aukščiausios kokybės ir būtų pilnai įsisavinami. 

Norėdami įsitikinti, kad pasirinkti papildai imunitetui tikrai veikia, stebėkite savijautą ir vertinkite tiek teigiamus, tiek neigiamus pokyčius. Atminkite, kad daugumos maisto papildų poveikis jaučiamas ne iš karto, o po kelių savaičių ar mėnesių. Jei vartodami vitaminus imunitetui pajutote nepageidaujamų simptomų ar atsirado alerginė reakcija, tai gali būti ženklas, kad pasirinkti produktai jums netinka.

Įvairios maistinės medžiagos (vitaminai imunitetui, mineralai ar žoliniai preparatai) atlieka palaikymo ir prevencijos funkcijas, tad jų vartojimas turėtų būti tęstinis bei ilgalaikis. Siekiant užtikrinti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį organizme, vieno mėnesio kurso tikrai nepakanka. Rekomendacijose galima matyti, jog, priklausomai nuo pasirinktų papildų, jų vartojimas trunka 3 arba 4 mėnesius, o kai kurie jų turėtų būti naudojami nuolat. 

Riebaluose tirpūs vitaminai ir mineralai kaupiasi, o tirpūs vandenyje – pasišalina. Pavyzdžiui, Omega-3 ar vitaminas C – tai vitaminai imunitetui, kurie nepasižymi kaupimosi funkcija, todėl palaikančiomis dozėmis yra svarbūs visada. Tiesa, vitaminą C papildomai vartoti reikėtų tik tuo atveju, kai mityba nėra įvairi. Tam tikrose situacijose (pavyzdžiui, po ligos ar intensyviai sportuojant), organizmui reikia didesnės vitaminų paros dozės. Svarbiausia stebėti savijautą, į sveikatą žvelgti kompleksiškai ir kiekvieną papildą vartoti atsakingai, atsižvelgiant į savo mitybą, nes nemažai vitaminų bei mineralų gaunama su maistu.

Šiais laikais infekcijų gydymui labai dažnai naudojami antibiotikai, kurie gali laikinai susilpninti imuninės sistemos atsparumą ligoms. Dėl šios priežasties imuniteto stiprinimas po antibiotikų vartojimo aktualus daugeliui žmonių. Natūralūs būdai yra šie: sveika mityba, fizinė veikla, darbo ir poilsio režimas, streso vengimas. Jei tam trūksta energijos ar nėra galimybių, rekomenduojama vartotipapildus imuniteto stiprinimui, kuriuose būtų vitaminų A, D, C ir Omega-3. Pravartu gerti ir probiotikus, nes jie padeda atgaivinti žarnyno mikroflorą, kurios dėka organizmas gali maksimaliai įsisavinti naudingas medžiagas, vitaminus bei mineralus.

Moters imunitetas gali susilpnėti keliais atvejais: nėštumo metu, po gimdymo, atvėsus orams, sumažėjus saulėtų dienų skaičiui bei pasireiškus su hormonais susijusiems negalavimams. Dėl to dažnai atsiranda odos problemos, sausėja ir skilinėja plaukai, lūžinėja nagai, kankina nuovargis ar depresija. 

Stiprinant moterų imunitetą, rekomenduojama užtikrinti pakankamą vitaminų ir mikroelementų kiekį organizme, pavyzdžiui, vitaminai A ir D skirti imuninei sistemai, o probiotikai – žarnynui, kuris taip pat prisideda prie imuniteto stiprinimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingu moters gyvenimo periodu, gali prireikti vis kitokių papildų imunitetui. 

Vaikai, priešingai nei suaugusieji, sunkiau formuoja teigiamus gyvensenos įpročius. Sveika jų mityba, aktyvumas ir tikslus miego režimas kartais gali tapti tikru iššūkiu tėvams. Viena iš pirmųjų pagalbų, gerinančių vaikų atsparumą ligoms, tai vaikiški vitaminai imunitetui stiprinti. Dažniausiai stipriam vaiko imuniteto užtikrinimui trūksta vitaminų A, C ir D bei Omega-3. Šiuos maisto papildus imuniteto stiprinimui galima vartoti tik prieš tai atlikus vaikui mineralų, mikroelementų ir vitaminų tyrimus.