Prevencinės širdies ir kraujagyslių ligų programos duomenys rodo, kad net 9 iš 10 tirtų vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs. „Euroaspire IV“ tyrimo duomenimis (apie pusę metų buvo tirti 24 Europos šalių gyventojai), lietuviai Europoje yra blogiausiai kontroliuojantys cholesterolio kiekį kraujyje. Tuo tarpu Amerikos širdies asociacijos duomenimis, net 75 proc. išgyvenusiųjų po širdies infarkto teigia, kad jų cholesterolio kiekis kraujyje buvo per didelis, o beveik pusė jų (47 proc.) apskritai net nežinojo savo „blogojo“ cholesterolio rodiklių.
Taigi, kada yra tinkamas laikas susirūpinti cholesteroliu? Kokios pagrindinės indikacijos pasitikrinti, ar jūsų cholesterolis neviršija bendros cholesterolio normos? O gal, jei bendrasis cholesterolis neviršija normos, apie jį galite pamiršti? Ar tikrai cholesterolis yra tik suaugusiųjų, pagyvenusių žmonių problema?
TRUMPAI: CHOLESTEROLIO NORMOS PAGAL AMŽIŲ
- Suaugusiesiems: bendras cholesterolis < 5,2 mmol/l, MTL („blogasis“) < 2,6 mmol/l.
- Vaikams ir paaugliams: bendras cholesterolis dažniausiai < 4,4 mmol/l, tačiau vertinama individualiai (pagal amžių, lytį ir rizikos veiksnius).
- DTL („gerasis“) cholesterolis: moterims > 1,2 mmol/l, vyrams > 1,0 mmol/l.
- Trigliceridai: normalus lygis < 1,7 mmol/l; jų padidėjimas dažnai siejamas su medžiagų apykaitos sutrikimais.
- Svarbu: cholesterolio normos priklauso nuo amžiaus ir individualios širdies bei kraujagyslių ligų rizikos, todėl rezultatus reikėtų vertinti kontekste ir kartu su gydytoju.
Cholesterolio norma: kokie rodikliai yra laikomi palankiais sveikatai?
Cholesterolio norma apibrėžia, kokie bendrojo cholesterolio, MTL ir DTL rodikliai laikomi saugiais sveikam žmogui, atsižvelgiant į amžių ir individualią riziką.
Vertinant cholesterolio tyrimų rezultatus, svarbu neapsiriboti vienu skaičiumi. Cholesterolio norma nustatoma atsižvelgiant į kelių rodiklių visumą:
Bendras cholesterolis – tai pirminis orientyras, parodantis bendrą cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau jis neatskleidžia, kaip šis cholesterolis pasiskirstęs tarp „gerojo“ ir „blogojo“.
MTL („blogasis“) cholesterolis – laikomas svarbiausiu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos rodikliu, todėl būtent jo lygis dažniausiai vertinamas atidžiausiai.
DTL („gerasis“) cholesterolis ir trigliceridai – suteikia papildomą kontekstą, padedantį įvertinti bendrą lipidų pusiausvyrą ir medžiagų apykaitos ypatumus.
Praktikoje dažnai kyla klausimas, kokia cholesterolio norma kraujyje laikoma tinkama konkrečiam žmogui. Cholesterolio norma nėra vienas konkretus skaičius, tinkantis visiems, todėl vertinami ne tik absoliutūs skaičiai, bet ir bendras sveikatos kontekstas, amžius bei lytis.
Cholesterolio norma pagal amžių: kurių rodiklių geriau neignoruoti?
Didžiausi rizikos veiksniai, bloginantys cholesterolio rodiklius, yra nutukimas, paveldimumas (kai artimas šeimos narys serga dislipidemija, ypač nuo jauno amžiaus), rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas, diabetas. Tuo pačiu šie įvardyti veiksniai yra ir padidinta rizika susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, todėl sergantieji minėtomis ligomis, rūkantys turėtų dar atidžiau stebėti cholesterolio rodiklius.
Sveiko suaugusio žmogaus bendrojo cholesterolio kiekis kraujyje turėtų neviršyti 5,2 mmol/l, o „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekis turėtų neviršyti lygiai pusės bendrojo cholesterolio normos – 2,6 mmol/l. Tuo tarpu „gerojo“ (DTL) cholesterolio kiekis kraujyje turėtų siekti ir viršyti bent 1,0 mmol/l vyrams bei 1,2 mmol/l moterims, taigi, „gerojo“ cholesterolio norma moterims yra šiek tiek aukštesnė nei vyrams.
Jei jūsų bendra cholesterolio norma padidėjusi, tai nuo 5,2 iki 6,2 mmol/l jau turite vidutinę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o viršijus 6,2 mmol/l ši rizika išauga iki didelės.
Svarbu žinoti, kad vien bendrojo cholesterolio lygis nėra pakankamai informatyvus – reikia žinoti ir „blogojo“ bei „gerojo“ cholesterolio santykį.
Su amžiumi, maždaug nuo 40 m., bendrojo cholesterolio norma suaugusiam žmogui šiek tiek didėja, o vaikams – priešingai: ji šiek tiek mažesnė nei suaugusiems žmonėms. Vaiko bendrojo cholesterolio norma neturėtų viršyti 5,0 mmol/l, tačiau tiksli norma, „blogojo“ ir „gerojo“ cholesterolio santykis vaikui gali skirtis priklausomai nuo jo amžiaus, lyties ir kitų individualių sveikatos veiksnių.
Cholesterolio normos lentelė pagal amžių (mmol/l)
Amžius |
Bendras cholesterolis |
MTL („blogasis“) |
DTL („gerasis“) |
Trigliceridai |
Vaikai (2–9 m.) |
< 4,4* |
< 2,85* |
> 1,16* |
< 0,85* |
Vaikai ir paaugliai (10–19 m.) |
< 4,4* |
< 2,85* |
> 1,16* |
< 1,02* |
Suaugusieji |
< 5,2** |
< 2,6** |
Vyrai: > 1,0** Moterys: > 1,2** |
< 1,7** |
* Vaikų ir paauglių cholesterolio rodikliai yra orientaciniai. Jų vertinimas priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno masės indekso, paveldimumo ir kitų individualių rizikos veiksnių, todėl galutinę interpretaciją turėtų pateikti gydytojas.
** Suaugusiųjų cholesterolio normos taip pat nėra vienodos visiems – tiksliniai rodikliai gali skirtis priklausomai nuo bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, gretutinių susirgimų ir kitų individualių veiksnių. Todėl rezultatus visada rekomenduojama vertinti kartu su gydytoju.
Cholesterolio norma moterims: svarbus menopauzės laikotarpis
Cholesterolio norma moterims keičiasi su amžiumi, ypač menopauzės laikotarpiu. „Gerojo“ (DTL) cholesterolio kiekis moterims turėtų siekti ir viršyti bent 1,2 mmol/l (kai tuo tarpu vyrams – ≥ 1,0 mmol/l). Taigi, „gerojo“ cholesterolio norma moterims yra šiek tiek aukštesnė nei vyrams.
Svarbu žinoti, jog po menopauzės, kai sumažėja estrogenų kiekis, sumažėja ir „gerojo“ cholesterolio kiekis, o „blogojo“ cholesterolio lygis didėja. Tai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Todėl moterims po 45 metų reikia dažniau tikrintis.
Cholesterolio norma vyrams: tirtis rekomenduojama anksčiau
Vyrams reguliarūs cholesterolio tyrimai rekomenduojami pradėti kiek anksčiau, ypač jei jie turi širdies ir kraujagyslių ligų paveldimumą, gyvena sėslų gyvenimo būdą arba turi žalingų įpročių.
Vyrams širdies ir kraujagyslių ligų rizika jaunystėje dažnai būna didesnė nei moterims (moterims estrogenai linkę sumažinti bendrą cholesterolio kiekį ir didinti „gerojo“ cholesterolio kiekį). Dėl šios priežasties vyrams svarbu anksti atkreipti dėmesį į savo lipidų rodiklius ir jų pokyčius.
Svarbu paminėti, kad nepaisant lyties, cholesterolio kiekio kontrolė yra svarbus veiksnys, padedantis išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, todėl tiek vyrai, tiek moterys turėtų stengtis gyventi sveiką gyvenimo būdą ir reguliariai tikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Cholesterolio norma vaikams: pasaulyje – nepalanki statistika
Deja, įvairūs tyrimai pasaulyje ir statistika rodo, blogojo ir gerojo cholesterolio santykio problema didėja ir... ne tik vyresniame amžiuje. Sulig nepalankia jaunų žmonių ir vaikų nutukimo statistika, mažėjančiu fiziniu aktyvumu, prastėjančia mityba – daugėja ir dislipidemija sergančių vaikų. Dislipidemija (arba hipercholesterolemija, hiperlipidemija) yra padidėjusio cholesterolio kraujyje liga, kai žmogaus cholesterolio kiekis kraujyje padidėja arba sutrinka MTL – mažo tankio lipoproteinų („blogojo“) ir DTL – didelio tankio lipoproteinų („gerojo“) tarpusavio santykis arba padidėja trigliceridų kiekis. Ši liga yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.
Verta atkreipti dėmesį į itin didelės imties vaikų ir paauglių tyrimą, neseniai atliktą JAV. Nors dažnai esame įpratę save guosti, kad „mums dar toli iki Amerikos problemų“, deja vaikų nutukimo statistika Lietuvoje yra negailestinga: Higienos instituto duomenimis, net penktadalis 2–17 m. amžiaus vaikų jau yra nenormalaus svorio, tai yra turi viršsvorio arba serga nutukimu. 2024 m. paskelbti tyrimo duomenys JAV rodo, kad iš 3,2 milijono 9–21 m. amžiaus jaunuolių apie 11 proc. buvo atliekami cholesterolio rodiklių tyrimai ir net 30 proc. (vienas iš trijų tiriamųjų) turėjo bent vieną lipidų rodiklių nuokrypį. Tyrimas taip pat atskleidė, kad kuo didesnis kūno masės indeksas (pvz., vaikas ar paauglys turi viršsvorio ar serga nutukimu), tuo dažnesnis cholesterolio nuokrypis.
Kinijoje cholesterolio problema pradėta stebėti ir tirti dar anksčiau – beveik prieš dešimt metų jau buvo skelbiama apie nepalankias cholesterolio tendencijas, stebint dešimtmetį tiriamas mokyklas Kinijoje. Dešimtmetį buvo tiriami beveik 3250 vaikų nuo 6 iki 18 metų amžiaus ir pastebėta, kad blogojo cholesterolio kiekis šioje amžiaus grupėje didėja.
Kaip mityba padeda palaikyti „gerojo“ cholesterolio normą, arba kaip sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį?
Nesunku atspėti, kad tinkamos cholesterolio normos palaikymas ar cholesterolio kiekio mažinimas susijęs su gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiais. Paruošėme rekomendacinį planą cholesterolio sumažinimui, jį rasti galite straipsnyje "Kaip sumažinti cholesterolį: 3 mėnesių planas ir dažniausios klaidos".
„Blogojo“ cholesterolio kiekį ypač nepalankiai veikia hidrinti ir pusiau hidrinti riebalai, kurių gausu perdirbtuose gaminiuose, greitai paruošiamame maiste, daugelyje kepinių. Apie perdirbtus transriebalus bei kitus produktus, didinančius cholesterolį, paruošėme detalų straipsnį ko nevalgyti, kai didelis cholesterolis.
Jau minėtos Amerikos širdies asociacijos atlikti tyrimai skelbia, kad vegetariška mityba padeda sumažinti ir bendrąjį, ir „blogąjį“ cholesterolį, todėl į mitybos racioną įvairaus amžiaus žmonėms labai svarbu įtraukti kuo daugiau daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų, žuvies.
Taip pat labai svarbu suvartoti daugiau skaidulų – jos padeda „surišti“ cholesterolį virškinimo trakte ir tokiu būdu sumažina jo patekimą į kraują. Suaugęs žmogus per dieną turėtų su maistu gauti bent 10–25 g skaidulų. Jų gausu:
viso grūdo dalių kruopose, pavyzdžiui, avižiniuose dribsniuose, avižų sėlenose;
vaisiuose, pavyzdžiui, obuoliuose, bananuose, apelsinuose, kriaušėse, slyvose;
ankštiniuose produktuose, pavyzdžiui, pupelėse, lęšiuose, avinžirniuose.
Svarbu žinoti, kad negalima visai atsisakyti riebalų – nesotieji riebalai svarbūs įvairioms mūsų organizmo funkcijoms, taip pat ir „blogojo“ cholesterolio kontrolei, o pieno produktai – svarbus baltymų, kalcio šaltinis. Plačiau apie cholesterolį mažinančius produktus skaitykite straipsnyje.
Be mitybos pokyčių svarbu ir reguliari fizinė veikla: bent 150 minučių per savaitę greito ėjimo, bėgiojimo, dviračio mynimo. Tinkama mityba bei fizinis aktyvumas pasitarnaus ir svorio kontrolei – jei turite viršsvorio ar sergate nutukimu, net ir 5–10 proc. sumažėjęs kūno svoris jau gali daryti teigiamą įtaką „blogojo“ ir „gerojo“ cholesterolio santykiui.
Maisto papildai geresniam „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio santykiui
Dėl didelio gyvenimo tempo, finansinių, socialinių ar kitų aplinkybių ne visada galime savimi pasirūpinti šimtu procentų ir geriausiu būdu. Todėl natūralu, kad ir siekdami mažinti cholesterolį (arba jį išlaikyti normos ribose) ieškome maisto papildų cholesteroliui mažinti.
Vieni populiariausių papildų cholesteroliui – Omega-3 rūgštys. Omega rūgštys yra nepakeičiamos riebalų rūgštys, kurių žmogaus organizmas pats nepasigamina (nesintetina), todėl jų turi gauti arba su maistu, arba su maisto papildais. Šios rūgštys gyvybiškai svarbios smegenų, širdies ir kraujagyslių veiklai, regėjimui, uždegiminių procesų mažinimui.
Deja, gauti pakankamą kiekį šių Omega-3 rūgščių yra gana sudėtinga, nes jų gausu ne pirmo pasirinkimo produktuose – dažniausiai jų valgome per mažai: tai riebi žuvis, jūros gėrybės, jūros dumbliai, linų sėmenys, ispaninių šalavijų (chia) sėklos, graikiniai riešutai.
Todėl pasaulyje nuolat ieškoma būdų papildyti savo mitybą maisto papildais su Omega-3. Dėl šios priežasties nuolat atliekami ir tyrimai, tiriantys vieno ar kito preparato poveikį cholesteroliui.
Tyrimai rodo, kad tinkamas Omega-3 vartojimas gali reikšmingai sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje, ypač vaikams iki 13 metų amžiaus. Kitos studijos metu buvo atliekamas tyrimas, kuomet vienai pacientų grupei, gydomai statinais, papildomai buvo duodama ir dideli kiekiai Omega-3 rūgščių, o kita grupė gydoma tik statinais ir placebu (8 savaites ši grupė vietoj Omega-3 rūgščių gavo alyvuogių aliejų). Tyrimo pabaigoje „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje pacientų grupės, kuri buvo gydoma ir statinais, ir Omega-3, sumažėjo net 67,5 procento daugiau, lyginant su grupe, gydyta tik statinais.
Taigi, svarbūs ne tik mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai, bet ir tinkamas maisto papildų vartojimas.
Kada ir kaip dažnai tikrintis cholesterolio kiekį
Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje visiems vaikams nuo 9 iki 11 metų amžiaus. Tačiau, jei vaikas patenka į rizikos zoną (tėvai, seneliai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis ar turėjo nusiskundimų dėl padidėjusio cholesterolio, vaikas turi viršsvorį ar serga nutukimu, mažai juda, valgo daug perdirbto, greitojo maisto), gydytojai rekomenduoja cholesterolio tyrimus pradėti atlikti jau nuo dvejų metų. Jei cholesterolio kiekis atitinka normas – tyrimą kartoti tikslinga po 5 metų. Europoje šalys nesivadovauja vieninga rekomendacija dėl vaikų amžiaus, tačiau kai kurios šalys profilaktinius cholesterolio tyrimus vaikams atlieka dar anksčiau, pavyzdžiui, Vokietijos pediatrai rekomenduoja tirti vaikus nuo 6 metų amžiaus.
20–40 metų amžiaus žmonės, nesantys padidintoje rizikos zonoje, cholesterolio tyrimus turėtų atlikti kas 4–6 metus, o vyresni nei 40 – kas metus arba dvejus. Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms cholesterolio rodiklius rekomenduojama stebėti nuolat, arba – kas metus.
Apibendrinus:
-
Cholesterolio norma kraujyje priklauso nuo amžiaus, lyties ir individualios rizikos veiksnių.
-
Cholesterolio norma pagal amžių padeda orientuotis bendrose ribose, tačiau galutinį įvertinimą reikėtų derinti su gydytoju.
-
Cholesterolio norma moterims iki menopauzės dažnai būna palankesnė, o cholesterolis norma vyrams reikalauja ankstesnės stebėsenos.
-
Reguliarūs tyrimai ir sveikas gyvenimo būdas padeda palaikyti stabilias cholesterolio normas.
Dažniausiai užduodami klausimai:
Kokia yra normali cholesterolio norma kraujyje?
Sveiko suaugusio žmogaus bendras cholesterolio kiekis dažniausiai laikomas normaliu, kai jis yra mažesnis nei 5,2 mmol/l, o „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekis – mažesnis nei 2,6 mmol/l. Tačiau tiksliniai rodikliai gali skirtis priklausomai nuo individualios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, todėl tyrimų rezultatus visada reikėtų vertinti kartu su gydytoju.
Ar pavojingas cholesterolis 5,5 mmol/l?
Cholesterolio kiekis nuo 5,2 iki 6,2 mmol/l paprastai laikomas padidėjusiu, tačiau rizika vertinama ne tik pagal vieną skaičių. Svarbu žinoti ir MTL („blogojo“) bei DTL („gerojo“) cholesterolio santykį, trigliceridų kiekį ir kitus širdies ligų rizikos veiksnius.
Koks turėtų būti „blogasis“ (MTL) cholesterolis?
Daugeliu atvejų rekomenduojama, kad MTL cholesterolis būtų mažesnis nei 2,6 mmol/l. Žmonėms, turintiems didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, gydytojai gali rekomenduoti dar mažesnius tikslinius rodiklius.
Koks „gerojo“ (DTL) cholesterolio lygis laikomas geru?
„Gerojo“ cholesterolio (DTL) kiekis turėtų būti didesnis nei 1,0 mmol/l vyrams ir didesnis nei 1,2 mmol/l moterims. DTL padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių, todėl didesnis jo kiekis laikomas palankiu širdies sveikatai.
Nuo kokio amžiaus reikia tikrinti cholesterolį?
Daugelis specialistų rekomenduoja cholesterolio tyrimus pradėti atlikti nuo 20 metų, o jei yra paveldimumo ar kitų rizikos veiksnių – dar anksčiau. Vaikams profilaktiniai tyrimai dažniausiai rekomenduojami 9–11 metų amžiuje, tačiau esant padidintai rizikai jie gali būti atliekami ir anksčiau.
Ar cholesterolis gali būti padidėjęs net jei žmogus jaučiasi gerai?
Taip. Padidėjęs cholesterolis dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl jis neretai nustatomas tik atlikus kraujo tyrimus. Dėl šios priežasties reguliari profilaktinė patikra yra svarbi net ir gerai besijaučiantiems žmonėms.
Ar mityba gali turėti įtakos cholesterolio rodikliams?
Taip, gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti reikšmingą įtaką cholesterolio rodikliams. Didesnis skaidulų, daržovių, neskaldytų grūdų ir žuvies vartojimas bei mažesnis transriebalų ir stipriai perdirbto maisto kiekis gali padėti palaikyti palankesnį „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio santykį.
Ar cholesterolis gali būti per žemas?
Taip, nors dažniau kalbama apie padidėjusį cholesterolio kiekį, labai žemas bendrojo cholesterolio lygis taip pat gali būti susijęs su tam tikrais sveikatos sutrikimais. Cholesterolis organizme atlieka svarbias funkcijas – jis dalyvauja hormonų, vitamino D ir ląstelių membranų formavime. Todėl labai žemus rodiklius visada reikėtų vertinti kartu su gydytoju ir bendru sveikatos kontekstu.
