Vitaminai ir maisto papildai akims

Geras regėjimas – tikra gyvenimo dovana, leidžianti savarankiškai atlikti daugelį veiklų: vairuoti, dirbti, skaityti ir bendrauti. Štai regėjimo sutrikimai lemia mažesnį fizinį aktyvumą, įtakoja širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, didina traumų riziką, verčia daugiau laiko praleisti patalpose ir galu gale sukelia socialinę atskirtį. Žmonės, turintys regėjimo sutrikimų, dažniau patiria depresiją, nerimą ir atsiribojimą nuo kitų. Taip pat medikai pastebėjo, jog regėjimo suprastėjimas susijęs su padidėjusia demencijos rizika senatvėje, kadangi sumažėja asmens sensorinė stimuliacija. 

Kodėl akių sveikata svarbi?

Akių sveikata labai glaudžiai susijusi su organizmo būkle. Tai tarsi langas į bendrą sveikatą, nes daug sisteminių ligų pirmiausia gali pasireikšti būtent akyse. Pavyzdžiui:

• Cukrinis diabetas gali sukelti diabetinę retinopatiją.

• Hipertenzija gali sukelti tinklainėje esančių kraujagyslių pakitimus.

• Reumatoidinis artritas, sarkoidozė ar kitos autoimuninės ligos gali įtakoti akių uždegimus.

• Neurologinės ligos ar regos nervo pakitimai gali būti pirmi išsėtinės sklerozės požymiai.

Silpstantis regėjimas taip pat gali padidinti riziką susirgti tokiomis akių ligomis, kaip katarakta, glaukoma ar amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Katarakta yra dažniausia vyresnio amžiaus žmonių regėjimo netekimo priežastis. Sergant glaukoma padidėja akispūdis ir pažeidžiamas regos nervas, o AGDD sutrikdo centrinį regėjimą ir dažnai yra susijusi su oksidaciniu stresu bei netinkama mityba. 

Svarbu paminėti, jog senstant yra visiškai natūralu pajusti regėjimo pakitimus, nes senėjimo procesai atsispindi ne tik išvaizdoje, bet ir kūno organuose, kraujagyslių sveikatoje ir, žinoma, akyse. Svarbiausia reguliariai atlikti oftalmologinius tyrimus, nes jie gali labai anksti nustatyti regėjimo pakitimus ir byloti apie sisteminės organizmo ligas – kartais net anksčiau nei asmuo pajunta tam tikrus specifinius simptomus. Taip pat nepamirškite, jog savo sveikata reikia rūpintis visą gyvenimą: būti fiziškai aktyviems ir sveikai maitintis. Mineralai ir vitaminai akims – taip pat puiki prevencijos priemonė ir naudinga pagalba sergant akių ligomis. 

Kaip išsaugoti sveikas akis?

Nėra vienos stebuklingos piliulės, kuri apsaugotų ar išgydytų nuo visų, įskaitant ir akių, ligų, tačiau kompleksinis pačio žmogaus rūpinimasis savo sveikata tikrai gali padaryti stebuklus ir leisti džiaugtis puikia sveikata bet kuriuo amžiaus tarpsniu. Laiku atliekamos sveikatos patikros, fizinis aktyvumas, blogų įpročių atsisakymas, sveikos mitybos propagavimas ir atsakingai pasirinkti papildai akims stiprinti bei kiti vitaminai stipriai prisideda prie sveikatos ir gyvenimo kokybės. Jei norite kuo ilgiau išsaugoti sveikas akis, atkreipkite dėmesį į šiuos patarimus:

• Reguliariai judėkite. Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir tai labai svarbu akims, kadangi tinklainėje gausu kraujagyslių. Taip pat reguliari mankšta padeda kontroliuoti cukraus kiekį ir kraujospūdį, todėl sumažėja diabetinės retinopatijos, hipertenzinės retinopatijos ir glaukomos ligų rizikos.

• Saugokite sako akis nuo UV spindulių ir mėlynos šviesos. Rinkitės akinius nuo saulės su 100 % UV apsauga net ir debesuotomis dienomis. Jei daug laiko praleidžiate prie ekranų, naudokite specialius akinius su mėlynos šviesos filtru. Telefonuose sumažinkite ryškumą ir nepamirškite puikios 20-20-20 taisyklės: kas 20 minučių po 20 sekundžių žiūrėkite į objektą esantį už 6 metrų (20 pėdų).

• Mažinkite akių sausumą ir nuovargį. Prireikus naudokite dirbtines ašaras, gerkite pakankamai vandens ir pasirūpinkite, kad patalpose nebūtų pernelyg sausas oras.

• Atkreipkite dėmesį į kai kuriuos netinkamus savo įpročius. Netrinkite akių rankomis ir nenaudokite pasibaigusio galiojimo makiažo priemonių, nes tai gali sukelti infekcijas. 

• Venkite rūkymo ir buvimo šalia rūkančiųjų. Tai didina amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, kataraktos ir regos nervo pažeidimų rizikas.

• Venkite streso ir rūpinkitės kokybišku miegu. Lėtinis stresas yra lėtinių, uždegiminių ir degeneracinių ligų iniciatorius. Kokybiškas miegas padeda užtikrinti gerą sveikatą. Jei reikia, padėkite sau papildomai vartodami mineralus ir vitaminus. Akių vitaminai ir kiti tiksliniai papildai gali labai pasitarnauti ir kalbant apie geresnę miego kokybę. 

• Reguliariai tikrinkitės akis. Net jei ir neturite jokių nusiskundimų, bent kas 2 metus pasitikrinkite regėjimą. Ši rekomendacija galioja suaugusiems ir vaikams, jei nėra jokių rizikos veiksnių. Vyresniems nei 60 metų asmenims siūloma tikrintis kasmet. Gydytojai gali pastebėti ankstyvus akių ligų požymius kai simptomų dar nėra. 

Kaip suprasti, kad akims trūksta vitaminų?

Vitaminų ir mineralų trūkumas organizme dažnai progresuoja labai lėtai ir tyliai, todėl daugelis net nežino, kad jiems jau reikalingi papildai akims arba kiti vitaminai Tiesa, tam tikri simptomai gali parodyti, jog organizmui ima trūkti svarbių medžiagų, reikalingų ne tik regėjimui, akių sveikatai, bet ir kitiems kūno organams:

• Naktinis matymo pablogėjimas, kai tampa sunku matyti prieblandoje, pavyzdžiui, vairuojant, gali išduoti, jog trūksta vitamino A. Dėl ilgalaikio šio vitamino trūkumo gali išsivystyti sausų akių sindromas ar net atsirasti ragenos pažeidimų.

• Akių sausumas, deginimas ir paraudimas gali signalizuoti, jog trūksta ne tik vitamino A, bet ir E bei omega-3 riebalų rūgščių.

• Neryškus, svyruojantis regėjimas gali byloti apie vitamino A ir riboflavino (vitamino B2) trūkumą. 

• Dažnos akių infekcijos (pavyzdžiui, konjuktyvitas, miežiai) gali reikšti, kad trūksta vitamino A, C ir cinko. Šios medžiagos būtinos imunitetui ir gleivinių sveikatai, įskaitant ir akių junginę.

• Ankstyvas amžiumi regėjimo silpnėjimas gali liudyti apie luteino, zeaksantino ir omega-3 riebalų rūgščių trūkumą. Tai reiškia, jog tinklainė gauna per mažai apsaugos nuo oksidacinio streso. 

• Akių nuovargis, trūkčiojimas ar „smėlio jausmas“gali aiškiai parodyti, kad organizmui trūksta magnio ir B grupės vitaminų. Tai susiję su nervų sistemos ir raumenų funkcijos sutrikimais, ypač, kai kartu patiriamas miego trūkumas ir/ar stresas. 

Koks maistas padeda rūpintis akių sveikata?

Tam, kad akys kuo ilgiau išliktų sveikos ir galėtumėte džiaugtis gera rega, svarbu daugiau judėti, pakankamai išsimiegoti, vengti streso ir nepamiršti, jog kai kurie vitaminai akims gali kompleksiškai prisidėti prie tinkamos gyvensenos ugdymo. Taip pat didelį dėmesį reikėtų skirti savo mitybai, nes ji dažnai daro tikrus stebuklus. Rekomenduojami maisto produktai akių sveikatai:

• Riebi žuvis (skumbrė, lašiša) ir linų sėklos. Turi omega-3 riebalų rūgščių, kurios palaiko tinklainės funkciją ir mažina sausų akių sindromą.

• Mėsa, moliūgų sėklos ir pupelės. Tai cinko šaltiniai, kurie svarbus vitamino A apykaitai. 

• Riešutai, saulėgrąžų sėklos ir augaliniai aliejai. Aprūpinti vitaminu E, kuris saugo ląsteles nuo oksidacinio streso. 

• Morkos, saldžiosios bulvės ir kepenėlės. Gausūs vitamino A, kuris palaiko ragenos sveikatą ir yra reikalingas geram naktiniam regėjimui. 

• Apelsinai, paprikos ir brokoliai. Kupini vitamino C, kuris apsaugo nuo kataraktos ir veikia kaip antioksidantas.

• Lapinės daržovės (špinatai, kalė kopūstai), kukurūzai ir kiaušiniai. Praturtinti luteinu ir zeaksantinu, kurie apsaugo tinklainę nuo UV spindulių bei mėlynos šviesos. Taip pat verta į mitybos racioną įtraukti ir daugiau spalvotų daržovių, nes valgant  tik vieną ar kelias jų rūšis, organizmas tarsi adaptuojasi ir reikalingas medžiagas pasisavina ne taip efektyviai.

Kokie vitaminai ir mineralai reikalingi akims stiprinti?

Kaip ir buvo minėta anksčiau, sveikoms akims svarbi tinkamo gyvenimo būdo visuma: reguliarus judėjimas, subalansuota mityba ir, kai reikia, kruopščiai atrinkti papildai akims ir vitaminai regėjimui. 

Vienas iš tokių populiarių ir natūralių papildų akims – tai mėlynių ekstraktas. Jame gausu antocianinų – stiprių antioksidantų, kurie suteikia mėlynėms tamsiai mėlyną spalvą ir padeda palaikyti gerą regėjimą. Mėlynių ekstrakto papildai akims gerina tinklainės kraujotaką, naktinį regėjimą, apsaugo nuo oksidacinio streso ir net gali padėti kenčiantiems dėl akių nuovargio. 

Akims taip pat labai naudingos omega-3 riebalų rūgštys. Jos palaiko tinkamą tinklainės funkciją, lėtina degeneracinius pakitimus ir padeda ilgiau išlaikyti aštrų regėjimą. Omega-3 riebalų rūgštys ypač vertingos žmonėms, daug dirbantiems prie kompiuterių, kadangi mažina akių sausumą, perštėjimą, paraudimą – gerina ašarų plėvelės kokybę. Atlikti tyrimai rodo, kad omega-3 taip pat gali padėti sumažinti riziką susirgti su amžiumi susijusia amžinės geltonosios dėmės degeneracija. 

Taip pat neabejotinai svarbūs ir A, C bei E vitaminai, bet reikėtų susipažinti ir su kitomis, itin reikalingomis akių sveikatai medžiagomis – tai luteinas, zeaksantinas ir astaksantinas. Jos atlieka itin svarbią apsauginę akių funkciją, ypač tinklainėje. Šie akių vitaminai labai naudingi kiekvienam, nes jų vartojimas siejamas su lėtesniu akių senėjimu ir mažesne degeneracinių ligų rizika. 

• Luteinas ir zeaksantinas – tai karotenoidai, pigmentai, natūraliai aptinkami geltonojoje dėmėje (makuloje), kuri atsakinga už centrinį, detalų regėjimą. Pats organizmas šių pigmentų negamina, todėl juos reikia gauti su maistu (jų gausu tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, brokoliuose kukurūzuose ir kiaušinių tryniuose) arba papildais. Jie filtruoja kenksmingą mėlyną šviesą, kuri patenka į akis iš saulės arba ekranų, neutralizuoja laisvuosius radikalus bei mažina oksidacinį stresą tinklainėje. 

• Astaksantinas taip pat labai svarbus antioksidantas. Jis išgaunamas iš jūros gelmių: raudonųjų dumblių, lašišų, upėtakių, krilių. Aukščiausios kokybės vitaminai regėjimui taip pat gaminami iš šių šaltinių. Tai raudonas pigmentas, taip pat priklausantis karotenoidų šeimai. Astaksantinas yra galingesnis antioksidantas nei luteinas ar vitaminas E, be to moksliniai tyrimai rodo, jog jis gali būti net iki 6000 kartų stipresnis už patį vitaminų karalių C. Astaksantinas apsaugo regos nervą ir tinklainės ląsteles nuo uždegimų bei oksidacinės žalos, mažina akių nuovargį ir gali pagerinti kraujotaką tinklainėje, kas ypač svarbu sergant hipertenzija ar diabetine retinopatija.

Specialūs papildai akims, savo sudėtyje turintys luteino, zeaksantino ir astaksantino, rekomenduojami šiais atvejais:

• Kai mityba nėra pakankamai turtinga žuvimi bei žaliosiomis daržovėmis.

• Jei yra padidinta amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, kataraktos ar tinklainės ligų rizika.

• Jei daug laiko praleidžiate prie ekranų ir jaučiate akių nuovargį.

• Vyresnio amžiaus asmenims, norintiems kuo ilgiau išlaikyti regos aštrumą.

Kaip išsirinkti geriausius vitaminus akims?

Papildai akims, kaip ir visi kiti vitaminai, turi būti vartojami labai atsakingai. Renkantis akių vitaminus, svarbu atkreipti dėmesį į luteino kiekį (turi būti 10-20 mg/d), zeaksantino kiekį (turi būti 2-4 mg/d) ir astaksantino kiekį (turi būti 4-12 mg/d). Kartu su šiais karotenoidais produktų sudėtyje gali būti ir cinkas bei vitaminai C ir E – kartu jie veikia sinergiškai. Būtinai atkreipkite dėmesį ir į tai, ar pasirinkti vitaminai regėjimui turi GMP (Gerosios gamybos praktikos) sertifikatą. Rinkitės tik tą produkciją, kurios gamyba atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. 

Kiek laiko vartoti papildus akims?

Papildai akims stiprinti pasižymi ilgalaikio vartojimo praktika. Ligų prevencijai rekomenduojama juos vartoti bent 3-4 mėnesius, bet mėlynių ekstraktas gali būti vartojamas ištisus metus, kadangi jis yra stiprus antioksidantas ir suteikia naudą ne tik akims, bet ir širdžiai, kraujagyslių sistemai bei cholesterolio kontrolei.

Ar žinojote?

• Akis – antras sudėtingiausias organas po smegenų. Ją sudaro apie 2 milijonai veikiančių dalių: raumenys, lęšiukai, nervai, tinklainės sluoksniai ir kita.

• Akys gali atskirti apie 10 milijonų spalvų. Dėl skirtingų kūginių ląstelių tipų tinklainėje žmonės gali matyti milijonus atspalvių, o kai kurie jų net ir daugiau.

• Kiekviena akis mato atskirą vaizdą. Smegenys sujungia tuos du skirtingus vaizdus iš kiekvienos akies į vieną erdvinį regėjimą. Tai binokulinis matymas.

• Akys niekada nepailsi, net ir kai miegame. Per miego etapus užmerktos akys greitai juda.

• Vaikų regėjimas formuojasi iki 8 metų. Jei vaikystėje diagnozuojami tam tikri regos sutrikimai (pavyzdžiui, ambliopija – „tingioji akis“), labai tikėtina, jog jie taps nuolatiniais net ir po taikyto gydymo.