Šiltuoju sezonu visi prisimename savo pažadus daugiau sportuoti ir būti fiziškai aktyvesniems. Neretai būtent vasarą daugiau judame ir susiduriame su įvairiais skausmais. Informacinės platformos „Tavo imunitetas“ ekspertai pataria, kokio skausmo jokiu būdu neignoruoti.
Didesnis fizinis aktyvumas, reguliari mankšta ar atrastas mėgstamas sportas – tai, už ką tikrai pagirs bet kurios srities gydytojas. Vis dėlto neretai ambicingas planas išsikvepia, kai po pirmos aktyvesnės treniruotės užklumpa raumenų, sąnarių ar kitų jungiamųjų audinių skausmai.
Pasak „Miesto medicinos centro“ kineziterapeutės Mildos Šiupšinskienės, ko gero, dažniausia klaida, kurią daro pradedantieji – per staigus startas. „Geriau fizinį krūvį didinti palengva, didesniam krūviui turi pasiruošti ne tik raumenys, bet ir sausgyslės, raiščiai, fascijos – šios struktūros keičiasi lėčiau. Taip pat idealu pirmiausia mokytis simetriškai aktyvuoti pilvo raumenis (ne tik tiesųjį pilvo raumenį), lavinti dubens bei krūtinės ląstos sulygiavimą ir išlaikyti liemenį stabiliai, kai judiname galūnes“, – paaiškina gydytoja.
Kineziterapeutė pasidalino informacija apie giliųjų raumenų vaidmenį: jiems efektyviai veikiant, sąnariams yra lengviau išlikti centruotoje padėtyje. Tai tokia padėtis, kai sąnariniai paviršiai liečiasi didžiausiu plotu ir jiems tenka tolygesnis krūvis. Visa tai padeda sąnariams ir juos supantiems audiniams išlikti sveikiems net ir esant dideliems krūviams.
Skausmas sportuojant
Skausmas – dažnai yra signalas, įspėjantis, kad šia kryptimi judesio verčiau nebetęsti. Pajutus skausmus po treniruotės, kineziterapeutė pataria kitą kartą sumažinti krūvį ir kūną pratinti pamažu.
Prieš treniruotes nereikėtų nuvertinti ir pasiruošimo. „Prieš numatomą didelį žygį pėsčiomis ar dviračiais, teniso, krepšinio treniruotę ar kitą intensyvią veiklą padarykime keletą pratimų sąnariams išjudinti – palankstykite pirštus, kelius, alkūnes, pasukite ratuku čiurnas, riešus, klubus ir pečius, palankstykite ir pasukiokite stuburą, taip pat suaktyvinkite pilvo preso, sėdmenų raumenis, kvėpuojamąją diafragmą (įkvepiant neturi kilti pečiai, turi plėstis pilvo šonai)“, – pataria specialistė.
Vis dėlto ne visada skausmas atslūgsta po treniruotės, gydytoja pataria, kad tam tikrais atvejais reikėtų nedelsti ir kreiptis į kineziterapeutą ar šeimos gydytoją. „Nenumokite ranka, jeigu skausmas ar diskomfortas yra linkęs atsirasti vis toje pačioje vietoje, o ypač, jeigu ta vieta patinsta, parausta ar yra šiltesnė nei aplinkinė oda. Įspėjantis signalas gali būti ir pakankamos judesio amplitudės nebuvimas – jeigu jaučiate, kad sunku iškelti ranką, pasukti galvą, susilenkti ar išsitiesti.
Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei vienu metu pradėjo jaustis uždegimo simptomai (skausmas, paraudimas, patinimas) daugiau nei viename sąnaryje, nes tai galėtų būti sisteminės organizmo problemos ženklas“, – pataria gydytoja.
Nors dažnai sunerimstama susidūrus su įvairaus pobūdžio traškėjimu, kineziterapeutė nuramina, kad tai neturi tiesioginio ryšio su sąnarių problemomis ir dėl to nereikia jaudintis. Vis dėlto, jeigu kelio girnelės sąnarys (kelio priekyje) lankstant kelį skleidžia girgždantį garsą – šis garsas gali būti susijęs su sąnario kremzlės pakitimais ir vertėtų kreiptis į kineziterapeutą ar gydytoją.
Taip pat reikėtų nepamiršti pasirūpinti, kad organizmas gautų naudingų medžiagų. „Svarbu, kad mitybos racione netrūktų vitaminų ir mineralų, maistas būtų kuo natūralesnis, jame būtų išlaikyta omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių pusiausvyra, taip pat gautume vitamino D3, kurio šaltiniu gali būti ir UVB spinduliai arba maistas tamsiuoju metų laiku bei nepamiršti gerti vandens“, – įvardija M. Šiupšinskienė. Galima rinktis ir specialiai tam pritaikytus maisto papildų kompleksus.
Anot specialistės, kaip ir bendrai organizmo būklei, taip ir sąnariams svarbu sveika gyvensena – judėjimas, reguliari mankšta, dėmesys laikysenai, subalansuotas darbo ir poilsio režimas.
