Cholesterolio norma pagal amžių: kodėl cholesterolio kontrolė svarbi jau nuo vaikystės

Prevencinės širdies ir kraujagyslių ligų programos duomenys rodo, kad net 9 iš 10 tirtų vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs. „Euroaspire IV“ tyrimo duomenimis (apie pusę metų buvo tirti 24 Europos šalių gyventojai), lietuviai Europoje yra blogiausiai kontroliuojantys cholesterolio kiekį kraujyje. Tuo tarpu Amerikos širdies asociacijos duomenimis, net 75 proc. išgyvenusiųjų po širdies infarkto teigia, kad jų cholesterolio kiekis kraujyje buvo per didelis, o beveik pusė jų (47 proc.) apskritai net nežinojo savo „blogojo“ cholesterolio rodiklių. 

Taigi, kada yra tinkamas laikas susirūpinti cholesteroliu? Kokios pagrindinės indikacijos pasitikrinti, ar jūsų cholesterolis neviršija bendros cholesterolio normos? O gal, jei bendrasis cholesterolis neviršija normos, apie jį galite pamiršti? Ar tikrai cholesterolis yra tik suaugusiųjų, pagyvenusių žmonių problema? 

Cholesterolio norma vaikams: pasaulyje – nepalanki statistika

Deja, įvairūs tyrimai pasaulyje ir statistika rodo, blogojo ir gerojo cholesterolio santykio problema didėja ir... ne tik vyresniame amžiuje. Sulig nepalankia jaunų žmonių ir vaikų nutukimo statistika, mažėjančiu fiziniu aktyvumu, prastėjančia mityba – daugėja ir dislipidemija sergančių vaikų. Dislipidemija (arba hipercholesterolemija, hiperlipidemija) yra padidėjusio cholesterolio kraujyje liga, kai žmogaus cholesterolio kiekis kraujyje padidėja arba sutrinka MTL – mažo tankio lipoproteinų („blogojo“) ir DTL – didelio tankio lipoproteinų („gerojo“) tarpusavio santykis arba padidėja trigliceridų kiekis. Ši liga yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. 

Verta atkreipti dėmesį į itin didelės imties vaikų ir paauglių tyrimą, neseniai atliktą JAV. Nors dažnai esame įpratę save guosti, kad „mums dar toli iki Amerikos problemų“, deja vaikų nutukimo statistika Lietuvoje yra negailestinga: Higienos instituto duomenimis, net penktadalis 2–17 m. amžiaus vaikų jau yra nenormalaus svorio, tai yra turi viršsvorio arba serga nutukimu. 2024 m. paskelbti tyrimo duomenys JAV rodo, kad iš 3,2 milijono 9–21 m. amžiaus jaunuolių apie 11 proc. buvo atliekami cholesterolio rodiklių tyrimai ir net 30 proc. (vienas iš trijų tiriamųjų) turėjo bent vieną lipidų rodiklių nuokrypį. Tyrimas taip pat atskleidė, kad kuo didesnis kūno masės indeksas (pvz., vaikas ar paauglys turi viršsvorio ar serga nutukimu), tuo dažnesnis cholesterolio nuokrypis.

Kinijoje cholesterolio problema pradėta stebėti ir tirti dar anksčiau – beveik prieš dešimt metų jau buvo skelbiama apie nepalankias cholesterolio tendencijas, stebint dešimtmetį tiriamas mokyklas Kinijoje. Dešimtmetį buvo tiriami beveik 3250 vaikų nuo 6 iki 18 metų amžiaus ir pastebėta, kad blogojo cholesterolio kiekis šioje amžiaus grupėje didėja.     

Cholesterolio rodikliai: normos, kurių geriau neignoruoti

Didžiausi rizikos veiksniai, bloginantys cholesterolio rodiklius, yra nutukimas, paveldimumas (kai artimas šeimos narys serga dislipidemija, ypač nuo jauno amžiaus), rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas, diabetas. Tuo pačiu šie įvardyti veiksniai yra ir padidinta rizika susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, todėl sergantieji minėtomis ligomis, rūkantys turėtų dar atidžiau stebėti cholesterolio rodiklius.

Kokia apskritai yra bendra cholesterolio norma vaikui ar suaugusiajam? O kokia yra „blogojo“ cholesterolio norma? Kaip skiriasi cholesterolio norma vaikams ir paaugliams, jauniems suaugusiems ir vyresniems?

Sveiko suaugusio žmogaus bendrojo cholesterolio kiekis kraujyje turėtų neviršyti 5,2 mmol/l, o „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekis turėtų neviršyti lygiai pusės bendrojo cholesterolio normos – 2,6 mmol/l. Tuo tarpu „gerojo“ (DTL) cholesterolio kiekis kraujyje turėtų siekti ir viršyti bent 1,0 mmol/l vyrams bei 1,2 mmol/l moterims, taigi, „gerojo“ cholesterolio norma moterims yra šiek tiek aukštesnė nei vyrams.

Jei jūsų bendra cholesterolio norma padidėjusi, tai nuo  5,2 iki 6,2 mmol/l  jau turite vidutinę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o viršijus 6,2 mmol/l ši rizika išauga iki didelės. 

Svarbu žinoti, kad vien bendrojo cholesterolio lygis nėra pakankamai informatyvus – reikia žinoti ir „blogojo“ bei „gerojo“ cholesterolio santykį.

Su amžiumi, maždaug nuo 40 m., bendrojo cholesterolio norma suaugusiam žmogui šiek tiek didėja, o vaikams – priešingai: ji šiek tiek mažesnė nei suaugusiems žmonėms. Vaiko bendrojo cholesterolio norma neturėtų viršyti 5,0 mmol/l, tačiau tiksli norma, „blogojo“ ir „gerojo“ cholesterolio santykis vaikui gali skirtis priklausomai nuo jo amžiaus, lyties ir kitų individualių sveikatos veiksnių.

Kaip mityba padeda palaikyti „gerojo“ cholesterolio normą, arba kaip sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį?

Nesunku atspėti, kad tinkamos cholesterolio normos palaikymas ar cholesterolio kiekio mažinimas susijęs su gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiais. 

„Blogojo“ cholesterolio kiekį ypač nepalankiai veikia hidrinti ir pusiau hidrinti riebalai, kurių gausu perdirbtuose gaminiuose, greitai paruošiamame maiste, daugelyje kepinių.

Jau minėtos Amerikos širdies asociacijos atlikti tyrimai skelbia, kad vegetariška mityba padeda sumažinti ir bendrąjį, ir „blogąjį“ cholesterolį, todėl į mitybos racioną įvairaus amžiaus žmonėms labai svarbu įtraukti kuo daugiau daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų, žuvies.

Taip pat labai svarbu suvartoti daugiau skaidulų – jos padeda „surišti“ cholesterolį virškinimo trakte ir tokiu būdu sumažina jo patekimą į kraują. Suaugęs žmogus per dieną turėtų su maistu gauti bent 10–25 g skaidulų. Jų gausu:

• viso grūdo dalių kruopose, pavyzdžiui, avižiniuose dribsniuose, avižų sėlenose;

• vaisiuose, pavyzdžiui, obuoliuose, bananuose, apelsinuose, kriaušėse, slyvose;

• ankštiniuose produktuose, pavyzdžiui, pupelėse, lęšiuose, avinžirniuose.

Svarbu žinoti, kad negalima visai atsisakyti riebalų – nesotieji riebalai svarbūs įvairioms mūsų organizmo funkcijoms, taip pat ir „blogojo“ cholesterolio kontrolei, o pieno produktai – svarbus baltymų, kalcio šaltinis.

Be mitybos pokyčių svarbu ir reguliari fizinė veikla: bent 150 minučių per savaitę greito ėjimo, bėgiojimo, dviračio mynimo. Tinkama mityba bei fizinis aktyvumas pasitarnaus ir svorio kontrolei – jei turite viršsvorio ar sergate nutukimu, net ir 5–10 proc. sumažėjęs kūno svoris jau gali daryti teigiamą įtaką „blogojo“ ir „gerojo“ cholesterolio santykiui.

Maisto papildai geresniam „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio santykiui

Dėl didelio gyvenimo tempo, finansinių, socialinių ar kitų aplinkybių ne visada galime savimi pasirūpinti šimtu procentų ir geriausiu būdu. Todėl natūralu, kad ir siekdami mažinti cholesterolį (arba jį išlaikyti normos ribose) ieškome maisto papildų cholesteroliui mažinti. 

Vieni populiariausių papildų cholesteroliui – Omega-3 rūgštys. Omega rūgštys yra nepakeičiamos riebalų rūgštys, kurių žmogaus organizmas pats nepasigamina (nesintetina), todėl jų turi gauti arba su maistu, arba su maisto papildais. Šios rūgštys gyvybiškai svarbios smegenų, širdies ir kraujagyslių veiklai, regėjimui, uždegiminių procesų mažinimui. 

Deja, gauti pakankamą kiekį šių Omega-3 rūgščių yra gana sudėtinga, nes jų gausu ne pirmo pasirinkimo produktuose – dažniausiai jų valgome per mažai: tai riebi žuvis, jūros gėrybės, jūros dumbliai, linų sėmenys, ispaninių šalavijų (chia) sėklos, graikiniai riešutai.

Todėl pasaulyje nuolat ieškoma būdų papildyti savo mitybą maisto papildais su Omega-3. Dėl šios priežasties nuolat atliekami ir tyrimai, tiriantys vieno ar kito preparato poveikį cholesteroliui.

Tyrimai rodo, kad tinkamas Omega-3 vartojimas gali reikšmingai sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje, ypač vaikams iki 13 metų amžiaus. Kitos studijos metu buvo atliekamas tyrimas, kuomet vienai pacientų grupei, gydomai statinais, papildomai buvo duodama ir dideli kiekiai Omega-3 rūgščių, o kita grupė gydoma tik statinais ir placebu (8 savaites ši grupė vietoj Omega-3 rūgščių gavo alyvuogių aliejų). Tyrimo pabaigoje „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje pacientų grupės, kuri buvo gydoma ir statinais, ir Omega-3, sumažėjo net 67,5 procento daugiau, lyginant su grupe, gydyta tik statinais.

Taigi, svarbūs ne tik mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai, bet ir tinkamas maisto papildų vartojimas. 

Nepamiršti pasitikrinti

Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje visiems vaikams nuo 9 iki 11 metų amžiaus. Tačiau, jei vaikas patenka į rizikos zoną (tėvai, seneliai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis ar turėjo nusiskundimų dėl padidėjusio cholesterolio, vaikas turi viršsvorį ar serga nutukimu, mažai juda, valgo daug perdirbto, greitojo maisto), gydytojai rekomenduoja cholesterolio tyrimus pradėti atlikti jau nuo dvejų metų. Jei cholesterolio kiekis atitinka normas – tyrimą kartoti tikslinga po 5 metų. Europoje šalys nesivadovauja vieninga rekomendacija dėl vaikų amžiaus, tačiau kai kurios šalys profilaktinius cholesterolio tyrimus vaikams atlieka dar anksčiau, pavyzdžiui, Vokietijos pediatrai rekomenduoja tirti vaikus nuo 6 metų amžiaus.

20–40 metų amžiaus žmonės, nesantys padidintoje rizikos zonoje, cholesterolio tyrimus turėtų atlikti kas 4–6 metus, o vyresni nei 40 – kas metus arba dvejus. Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms cholesterolio rodiklius rekomenduojama stebėti nuolat, arba – kas metus.