Kaip sustiprinti imunitetą? 5 žingsniai geresnės sveikatos link

Imuninė sistema yra sudėtinga organizmo gynybos sistema, padedanti apsisaugoti nuo ligų ir infekcijų. Pagrindinė imuninės sistemos užduotis – atakuoti tai, kas nepriklauso jūsų organizmui: bakterijas, virusus, grybelines infekcijas, parazitus, vėžines ląsteles ar įvairiausius alergenus, pavyzdžiui, žiedadulkes. 

Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama ir apie tiesioginę sveiko senėjimo, ilgaamžiškumo sąsają su stipria imunine sistema. Tad klausimas, kaip stiprinti imunitetą, dar dažniau užduodamas ne tik siekiant tiesiog nesirgti, sirgti mažiau, lengviau, trumpiau, bet ir brėžiant ilgalaikius – kokybiško gyvenimo – tikslus.

Nors mokslininkai skaičiuoja, kad didžioji (apie 70 %) imuninės sistemos dalis randasi žarnyne, apskritai ją sudaro baltieji kraujo kūneliai, antikūnai, limfinė sistema, gleivinės ir netgi kai kurie organai (pavyzdžiui, kaulų čiulpai, tonzilės, blužnis). Pastaraisiais metais atlikti moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad imuninė sistema yra itin dinamiška, neatsiejama nuo žmogaus gyvenimo būdo, jo ritmo ir netgi nuo siunčiamų smegenų signalų. 

Štai vienas mokslinis eksperimentas, neseniai (2025 m.) aprašytas žurnale „Nature Neuroscience“, atskleidė netikėtą išvadą: mūsų smegenys gali pasiųsti signalą imuninei sistemai jai dar net nesusidūrus su realia grėsme. Eksperimento metu tiriamiesiems buvo rodomi virtualūs personažai, demonstruojantys, besiskundžiantys tam tikra liga užsikrėtusio žmogaus simptomais. Ištyrus eksperimento dalyvius paaiškėjo, kad tokie virtualios realybės vaizdai gali aktyvuoti tą pačią imuninių ląstelių reakciją kaip vakcina, o tai rodo, kad imuninė sistema gali reaguoti dar iki tikro susidūrimo su užkratu.

Dar vieno Oklando universiteto mokslininkų atlikto tyrimo (2025 m.) išvados atskleidė, kad neutrofilai – greičiausi mūsų imuninės sistemos atstovai – turi savą biologinį laikrodį, tai yra dieną jie efektyviau kovoja su infekcija, o tai reiškia, kad natūralios dienos šviesos poveikis gali tiesiogiai stiprinti imunitetą.

Naujausi tyrimai tik patvirtina, kad imuniteto stiprinimas, imuninės sistemos veiksmingumo didinimas yra kompleksinis, ilgalaikis požiūris ir darbas, bet ne trumpalaikis vieno ar kito maisto papildo imunitetui stiprinti vartojimas, nes imunitetas formuojasi, stiprėja pamažu.

 

Imuniteto žudikai

Esame įpratę visur siekti rezultato – pageidautina, greito, todėl rinkoje gausu papildų imuniteto stiprinimui, vitaminų imunitetui, tačiau tik keletas jų iš tiesų svarbūs ir moksliškai pagrįsti. Tačiau pirmiausia, norėdami stiprinti imunitetą, turime nustoti jam kenkti. Trumpai aptarkime svarbiausius veiksnius, mažinančius mūsų imuninės sistemos resursus.

Lėtinis stresas. Lėtinis stresas skatina streso hormono kortizolio gamybą, o šis slopina T limfocitų, kovojančių su infekcijomis, veiklą. Lėtinis stresas taip pat veikia žarnyno mikrobiotą, gali sukelti ar sustiprinti lėtinius uždegiminius procesus, susijusius su įvairiomis ligomis.  

Miego trūkumas. Tai yra mažiau nei 7–9 val. kokybiško miego per parą. Miegant organizme gaminasi citokinai, padedantys kovoti su ligomis, o jų trūkumas mažina imuninio atsako efektyvumą. Dėl sumažėjusio citokinų kiekio organizmo atsakas į virusus ir bakterijas sulėtėja ir susilpnėja.

Judėjimo trūkumas. Nuolatinis sėdėjimas, gulinėjimas uždarose patalpose skatina uždegiminius procesus organizme ir mažina imuninės sistemos veiksmingumą. Fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, pusvalandis intensyvesnio vaikščiojimo per dieną, organizmą veikia kaip gerasis stresas ir tam tikra prasme paskatina imuninės sistemos apsivalymo, atsinaujinimo procesus. Tai yra kiekviena mankšta (net ir trumpa) sukelia leukocitų pakilimą – kraujyje jų ima cirkuliuoti 2–5 kartus daugiau.

Netinkama mityba. Imunitetui kenkia beveik viskas, kas organizmui tiesiog nesveika. Perdirbtas, greitas maistas, nes jame gausu sočiųjų riebalų, kurie slopina žarnyno imunines ląsteles, mažina jų gamybą. Saldintas, kuriame gausu cukraus, maistas ir gėrimai sukelia staigius cukraus šuolius, taip pat kuriam laikui sumažina leukocitų gebėjimą naikinti bakterijas, be to, skatina lėtinius uždegiminius procesus. Alkoholis taip pat dirba imuninei sistemai nenaudingus darbus: mažina limfocitų gamybą kaulų čiulpuose, silpnina kvėpavimo takų apsaugines funkcijas.

 

Lėtai, bet užtikrintai

Jei norite jaustis padarę viską, kad gyventumėte ilgai ir jaustumėtės kuo sveikesni, nelaukite susilpnėjusio imuniteto signalų. Apie susilpnėjusį imuninį atsaką praneša dažnai pasikartojančios infekcijos (pavyzdžiui, peršalimo, gripo keliskart per metus), sulėtėjęs žaizdų, mėlynių gijimas, nuolat jaučiamas nuovargis ir silpnumas net gerai pailsėjus, virškinimo sutrikimai (viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai), plaukų slinkimas, odos problemos (neįprasti bėrimai, spuogai, egzema).

Atminkite, kad greitas imuniteto stiprinimas veikiau mitas, neišsipildantys pažadai ar saviapgaulė. Taip pat neegzistuoja ir tokie maisto papildai imuniteto stiprinimui, kad viena dėžutė piliulių ar kelios porcijos supermaisto atkurtų tai, kas nuolat niokojama netinkama mityba, lėtiniu stresu, miego trūkumu ir kitais imuniteto žudikais.

Geriausi vitaminai imunitetui – realus ilgalaikis veiksmų planas ir jo laikymais. Pradėkite mažais žingsneliais.

 

1. Gerkite pakankamai vandens

Įdomu tai, kad paprasčiausias vanduo gali prisidėti prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo – 30 metų trukusi studija, kurios metu buvo tiriama daugiau nei 10 000 suaugusiųjų, atskleidė, kad skysčių trūkumas siejamas su padidėjusia rizika susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip demencija, diabetas, širdies nepakankamumas, ir netgi ankstyvesne mirtimi.  

Net ir dėl mažo vandens kiekio trūkumo padažnėja širdies pulsas, šiek tiek pakyla temperatūra, o tai organizmas priima kaip streso signalus, kurie dažniausiai silpnina imuninį atsaką. Dehidratacija taip pat gali sumažinti antimikrobinių baltymų kiekį seilėse, o pastarieji yra svarbi gleivinės apsaugos dalis. Jei organizmas aprūpintas skysčiais, vanduo jam padės pernešti, efektyviai paskirstyti maistines medžiagas, šalinti toksinus, palaikyti limfos sistemos veiklą ir sukurti gleivinių barjerus.

2. Išsimiegokite

Med. dr. Nathaniel Watson, Vašingtono universiteto neurologijos ir miego medicinos profesorius, dar 2017 m. ištyrė identiškus dvynius, kurių vienas miegojo valanda trumpiau, kitas – valanda ilgiau. Mokslininkas nustatė, kad mažiau miegančio dvynio imuninė sistema buvo slopinama, o tai sutampa su kitais tyrimais, patvirtinančiais, kad miego trūkumą patiriantys žmonės suserga greičiau nei išsimiegoję. Imuninę sistemą veikia net vienos nakties miego trūkumas ir gali paskatinti lėtinio uždegimo procesus. Suaugęs žmogus turėtų kokybiškai kasnakt išmiegoti 7–9 val., tik labai svarbu, kad tai nėra lovoje praleistas laikas – tai kokybiško miego laikas.

3. Judėkite

Kasdienės treniruotės ar aktyvesnė fizinė veikla (vaikščiojimas, dviračio mynimas, plaukimas, netgi intensyvesni buities darbai) gerina imunitetą ir mažina riziką susirgti įvairiomis ligomis. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad per intensyvus ar labai ilgai trunkantis fizinis krūvis (įvairūs iššūkiai, maratonai) kelioms valandoms gali laikinai susilpninti imunitetą, tuo metu padidėja rizika susirgti.

Mokslininkai apskaičiavo, kad reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas net 31 proc. gali sumažinti tikimybę užsikrėsti virusais, infekcijomis iš aplinkos, ir 37 proc. sumažinti mirties nuo infekcijos riziką.

4. Valdykite stresą

Lėtinis stresas sutrikdo hormoninę pusiausvyrą (per didelis kortizolio kiekis), slopina tam tikras imuninės sistemos gynybos linijas, sukuria chronišką uždegiminę aplinką, skatindamas lėtinių ligų progresavimą, vėžinių ląstelių dauginimąsi, todėl... valdykite stresą. 

Išmokite keletą kvėpavimo pratimų ir reguliariai juos atlikite – nuolat praktikuojant užtenka vos 3–5 minučių kvėpavimo pratimų kasdien, kad sumažintumėte jaučiamą įtampą. 

Užsirašykite į sąmoningumo kursą – pasimokykite streso valdymo sąmoningumo praktikomis. Dėmesingumu grįstas streso valdymas (angl. Mindfulness-Based Stress Reduction) yra klasikinė dėmesingumo (angl. mindfulness) programa, sukurta 1979 m. dr. Jon Kabat-Zinn, dėmesingumo pradininko Masačusetso universiteto (JAV) medicinos centre. Tai yra struktūruota 8 savaičių programa, kurios efektyvumas yra įrodytas daugybe mokslinių tyrimų, atliktų įvairiose pasaulio šalyse ir su pačiomis įvairiausiomis dalyvių grupėmis. 

Reguliariai mankštinkitės, daugiau laiko praleiskite lauke, pažiūrėkite į dangų, net jei jis apsiniaukęs (įrodytas teigiamas šviesos poveikis).

Galiausiai kurkite naujus pozityvius ar atnaujinkite nutrūkusius socialinius ryšius – kartais pokalbis su gera drauge ar draugu atstoja valandas psichoterapijos.

5. Pamaitinkite savo imuninę sistemą.

Tai yra praktikuokite sveikesnę mitybą, rūpinkitės žarnyno sveikata. Imuninės sistemos ląstelėms reikia energijos ir specifinių mikroelementų, kad jos galėtų efektyviai daugintis ir kovoti su infekcijomis. Esant reikalingų medžiagų trūkumui imuninės reakcijos silpnėja, o uždegimą skatinantis maistas skatina ir lėtinius uždegiminius procesus.

Siekite, kad jūsų lėkštėje atsirastų daugiau vaisių ir daržovių, ypač ankštinių, riešutų ir sėklų, taip pat kokybiškų baltymų – liesos mėsos, kiaušinių, žuvies. Baltymai atlieka labai svarbų vaidmenį antikūnų gamyboje.

Nepamirškite ir savo žarnyno sveikatos – į mitybos racioną būtinai įtraukite raugintų, fermentuotų produktų (jogurtą, kefyrą, raugintas daržoves – agurkus, kopūstus ir pan.). 

Savo racioną papildykite kokybiškais maisto papildais imuniteto stiprinimui. Mokslininkai sutaria, kad realią naudą imuninei sistemai sukuria reguliarus (trunkantis bent pusę metų) tam tikrų vitaminų ir mikroelementų vartojimas. Svarbiausi ir reikšmingiausi vitaminai imuniteto stiprinimui yra:

• Vitaminas C. Tai antioksidantas, labiausiai pripažintas savo poveikiu peršalimo ligų trukmei. Reguliariai vartojantys vitaminą C peršalimo ligomis serga trumpiau. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei vitaminą C pradėsite vartoti jau susirgę – didžiausios jo naudos (trumpesnio sirgimo), greičiausiai, nesulauksite.

• Vitaminas D. Reguliuoja įgimtą ir įgytą imunitetą bei sumažina kvėpavimo takų infekcijų riziką. 

• Cinkas. Trumpina peršalimo trukmę, svarbus limfocitams ir žaizdų gijimo procesui.

• Omega-3 riebalų rūgštys. Mažina lėtinio uždegimo procesus, ypač naudingos autoimuninių ligų rizikai mažinti.

Roma nebuvo pastatyta per dieną, tad savo sveikata rūpinkitės nuosekliai, reguliariai, kasdien. Jei iškart nepasiseks įgyvendinti visko – pradėkite mažais žingsneliais, o suklupus – nenusiminkite ir pradėkite iš naujo. 25 proc. įgyvendinto plano geriau nei nulis arba geriau nei jokio plano.