Vaiko imunitetas – pamatai suaugusiojo sveikatai. Kaip stiprinti vaiko imunitetą?

Nors medikai ir farmacininkai nuolat ieško naujų mokslinių formulių, imuniteto stiprinimo būdų vaikams, vis dėlto išlieka keli paprasti „vitaminai imunitetui“, kurie nieko nekainuoja – tai pasiekiama kiekvienam ir kiekvienuose namuose. Pasirūpinkite stipria vaiko imunine sistema dabar, nes tai bus jūsų suaugusio vaiko sveikatos pamatai. 

Kodėl vaiko imuninės sistemos formavimasis svarbus suaugusiajam?

Jei naujagimis gimsta turėdamas tik įgimtą imunitetą, tai yra antikūnai, gauti per mamos placentą ir pieną, tai maždaug nuo 6 mėnesių motinos antikūnai išnyksta ir kūdikio imunitetas pradeda mokytis, treniruotis pats. Šiuo laikotarpiu – maždaug iki trejų metų amžiaus – mažyliai labai dažnai serga peršalimo infekcijomis, viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Jų bijoti nereikia – vaiko organizmas mokosi atpažinti infekcijas, su jomis kovoti, tuo metu itin intensyviai veikia užkrūčio liauka, gaminanti T limfocitus. 

Maždaug iki šešerių metų amžiaus vaiko imuninė sistema vis dar sparčiai kaupia imuninę atmintį, nes tuo metu vaikas daug bendrauja su kitais vaikais – lanko darželį ar kitą ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, daugiau kontaktuoja su kitais vaikais žaisdamas.

Pradinukų ir paauglėjančių vaikų maždaug iki 12 metų imunitetas vis labiau panašėja į suaugusiųjų, todėl vaikas mažiau, rečiau pasiduoda infekcijoms, o jei suserga įvairiomis virusinėmis, peršalimo ligomis – jomis serga trumpiau, lengviau. Paauglystėje užkrūčio liauka ima nykti, imunitetas daugiau mažiau laikomas subrendusiu ir didžiausią darbą atlieka sukaupta imuninės sistemos atmintis. Suaugusiojo imuninė sistema turi sukaupusi daugybę atminties ląstelių ir antikūnų, todėl prireikus reaguoja efektyviau, tikslingiau ir greičiau. 

Taigi, suaugusiojo imuninė sistema veikia naudodamasi vaikystėje sukurta imuninės sistemos atmintimi. Būtent dėl šios priežasties suaugusieji pakartotinai neserga „vaikiškomis“ ligomis, pavyzdžiui, vėjaraupiais. Aktyviausiai pirmuosius 10–12 metų veikiančioje užkrūčio liaukoje subręsta imuninei sistemai itin svarbūs T leukocitai – tai tarsi imuninės sistemos kareiviai, suaugusiojo žmogaus pusėje prieš ligas kovojantys visą likusį gyvenimą. Taigi, nuo to, kaip rūpinsitės vaiko imunine sistema vaikystėje, ateityje priklausys jūsų suaugusio vaiko atsparumas infekcijoms, polinkį į alergijas, atsparumą autoimuninėms ir net medžiagų apykaitos ligoms, pvz., nutukimui.

Daugiau nėra geriau

Vaikų imuniteto stiprinimo temų populiarumas atgyja rudenį, pavasarį, tačiau svarbu žinoti, kad imuniteto formavimasis – ilgalaikė kelionė. Nors yra tyrimų, pagrindžiančių ir trumpalaikį vitaminų vartojimo poveikį (pavyzdžiui, vitaminas C, vartojamas iki peršalimo infekcijos, sutrumpina sirgimo laiką), vis dėlto, siekiant ilgalaikio rezultato – stiprios imuninės vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sistemos – reikalingas ir ilgalaikis planas, čia svarbu beveik viskas: pradedant mityba, fiziniu aktyvumu, maisto papildais ir baigiant miego trukme bei streso valdymu. 

Vitaminai vaiko imuniteto stiprinimui – labai aktuali tema, tik svarbu žinoti, kad vaikui itin lengva perdozuoti vitamino A ir kitų riebaluose tirpių vitaminų (D, E, K). Saugiausia prieš pradedant ilgalaikį šių vitaminų vartojimo kursą pasitarti su gydytoju ir atlikti specialius kraujo tyrimus, nes perdozavimas gali sukelti stiprų apsinuodijimą ar netgi pažeisti kepenis.

Taip pat svarbu žinoti, kad jokie vitaminai, maisto papildai ir jų kombinacijos neatstos skiepų nuo specifinių ligų, nes tik vakcina (arba reali infekcija) gali sukurti reikalingą imuninės sistemos atmintį, padėsiančią su ta pačia infekcija kovoti ateityje.

Vaikų imuniteto stiprinimui, kaip ir suaugusiųjų, labai svarbų vaidmenį atlieka mityba – kuo įvairesnį maistą valgome, tuo daugiau reikalingų medžiagų organizmas gauna ir įsisavina. Vis dėlto, kai kurių imunitetui svarbių medžiagų su maistu gauti pakankamai yra sudėtinga – ypač vaikams. Pavyzdžiui, riebi žuvis nėra dažnas vaiko pasirinkimas, todėl, greičiausiai, be kokybiškų žuvų taukų vaikams neišsiversite, nes jie padeda reguliuoti uždegimą, gali sumažinti alergijos, astmos rizikas, sutrumpinti kai kurių infekcinių ligų trukmę susirgus. Kaip ir siekiant bet kurio ilgalaikio rezultato, žuvų taukus vaikams reikėtų duoti nuolat.

Trys nemokami žingsniai, kaip stiprinti vaiko imunitetą

Pastaruoju metu daugėja tyrimų, apie gyvenimo būdo poveikį stipriam ar silpnam vaiko (vėliau – ir suaugusiojo) imunitetui.

1. Užtikrinkite pakankamai miego

Pasirūpinkite, kad jūsų vaikas miegotų jo amžiui rekomenduojamą valandų skaičių, nes miegas yra kritiškai svarbus ir jo imuniteto formavimuisi, ir veikimui. Pavyzdžiui, 2024 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad vaikai nuo ketverių iki dešimties metų amžiaus, miegantys 10 ir daugiau valandų per parą, viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis sirgo net 30–40 proc. mažiau, nei tokio paties amžiaus vaikai, miegoję tik 8 ar dar mažiau valandų.

Atkreipkite dėmesį, kad specialistai rekomenduoja, jog kūdikiai iki vienerių metų turi miegoti 12–15 val. per parą, vaikai iki dvejų – bent 11–14 val., vaikai nuo trejų iki penkerių 10 – 13 val., o vaikai ir ankstyvieji paaugliai iki trylikos – bent 9–11 valandų per parą. 

Miegant padidėja imuninių ląstelių aktyvumas, gaminasi antikūnai, stiprėja imuninė sistema. Pavyzdžiui, vaikams, kurie po skiepo miegojo pakankamai laiko, susidaro daugiau gripo, pneumokokų, hepatito A antikūnų nei tiems, kurie miega mažiau.

2. Suplanuokite laisvo laiko dienotvarkėje

Įtemptas gyvenimo ritmas, įvairios lavinimosi, mokymosi, pramogų galimybės neretai perkrauna vaiko dienotvarkę, joje nelieka laiko nuobodžiauti, atsikvėpti, neskubėti. Dideli lūkesčiai (gerai mokytis, siekti sporto pasiekimo, meninių įvertinimų), ekranų poveikis (patyčios, nuolatinis „pasiekiamumas“, buvimas „prisijungus“, žalojantis turinys) kelia įtampą ir nuolatinį stresą. 

Jei vaikas nuolat įsitempęs, jo organizme daugėja streso hormonų adrenalino, kortizolio ir kt., o tai slopina limfocitų, kovojančių su infekcijomis, veiklą. Be to, dėl padidėjusio kortizolio kiekio slopinamas ir organizmo gebėjimas priešintis uždegimams, todėl nuolat nerimaujantys vaikai serga dažniau, liga trunka ilgiau.

Todėl jūs galite ne tik užtikrinti kokybišką ir ilgą vaiko miegą, bet ir suplanuoti laisvą laiką – be ekranų, be pareigų, be užduočių. Įtraukite bent keletą valandų per dieną pabūti ramiai, dar geriau – lauke.

3. Mažiau rūpinkitės sterilia aplinka ir šilta apranga

Nors Covid-19 pandemijos laikotarpis visus išmokė dažniau plauti rankas, naudoti dezinfekcijos priemones, vis dėlto visos aplinkos sterilizuoti ir pernelyg švarinti nereikėtų, nes nuolatinis visa ko dezinfekavimas (grindų, drabužių, indų, rankų, baldų, patalų, rankenų ir t. t.) mažina mikrobų, reikalingų treniruoti imuninę sistemą, įvairovę. Susidurdama su įvairiais mikrobais vaiko imuninė sistema mokosi atskirti „draugą nuo priešo“, todėl vaikui naudinga žaisti lauke, tyrinėti, liesti, čiupinėti, pauostyti, bendrauti su kitais vaikais, liesti jų daiktus. 

Panaši situacija ir dėl aprangos – nereikia bijoti, kad vaikas pajus šalčio, šiek tiek užgels rankas ar kojas, šalikas atidengs dalį kaklo ar esant žemai temperatūrai trumpam išbėgs į lauką be kepurės. Jei vaikas visai nepatiria šalčio, jo imuninė sistema neturi galimybės mokytis ir treniruotis, kaip reaguoti į temperatūrų pokyčius. 

Vietoj per didelio rūpinimosi šilta, neperšlampama, neperpučiama apranga pagalvokite apie didesnį fizinį aktyvumą lauke, maudynes įvairios temperatūros vandenyje ir laipsnišką grūdinimąsi.